Valdas Skritas. Aistė. 220-260 metai. 3D skulptūra. 2019

Giedrius Kuprevičius. Iš toli. 2020

Mindaugas Urbaitis, Jonas Jurkūnas. Blyksniai, 1999-2009.

Tinklo leidinys „Aisčiai“ yra toks pat įvairus, kaip ir mano veikla – susipynė mokslo ir mokslo sklaidos leidiniai, televizijos laidos ir video kūriniai, piešiniai istorijos tematika. Nesunku pamatyti du lygius – priešistorės tyrinėtojo ir istorijos sklaidos. Istorijos sklaidos puslapiai atsiskleidžia vartant skyrius „Knygos“, „Galerija“, „Video“. Čia rasite suskaitmenintas ir skaitmenines knygas, vadovėlius, gausiai apipavidalintą ir gyvą Lietuvos istoriją, skaitmeninius kryžiažodžius, žaidimus ir gyvus pasakojimus, kurie gali būti naudingi vaikams, jaunimui ir ne tik jaunimui.

Priešistorei skirta dalis pavadinta „Laidojimo paminklai“. Tai visų mano tyrinėjimų apibendrinimai ir visų mano ištirtų kapų duomenų saugykla. Ši gausi ir turtinga medžiaga, tikiu, bus reikalinga ne vienam Lietuvos ir kitų kraštų priešistorės tyrinėtojui. Lietuvoje tyrinėjau aštuonis aisčių laidojimo paminklus. Kiekvieną iš jų paliko skirtingu laiku gyvenę žmonės. Raudonėnų plokštinį kapinyną paliko I a. pirmos pusės aisčių pirmeiviai. Plinkaigalį – V a. antros pusės ir VI a. pradžios aisčiai, Lauksvydų kapinyną paliko IV–V a. gyventojai, Krūvandų – VII a. aisčiai, o Ruponionių kapinyną paliko VI–VII ir XI–XIII a. žmonės. Ypatingai svarbūs yra Nemuno žemupio kapinynų tyrinėjimai. Ypatingai Dauglaukio (I–III a.). Ne mažiau vertinga Šaukėnų (III–V a.) ir Vėluikių (IV–V a.) kapų medžiaga.

„Laidojimo paminklų“ sandara yra paprasta. Pasirinkimų eilutėje išrikiuoti visų kapinynų vardai, o kiekvienas laidojimo paminklas nagrinėjamas penkiais pjūviais: 1. Vieta; 2. Istorija; 3. Statistika; 4. Apžvalga; 5. Kapai ir radiniai. Paskutinis – „Kapai ir radiniai“ – iš esmės yra kapų duomenų saugykla. Spustelėjus mygtuką rodomas kapinyno planas, o pasirinkus reikiamą kapą pasiekiamas paties kapo aprašymas, jo planas, atvaizdai ir radinių nuotraukos. Tokia sandara leido medžiagą aiškiau suskirstyti ir lengviau pasiekti, o, svarbiausia, vienodi pjūviai leidžia prasmingai juos lyginti įžvelgiant bendrybes ir skirtumus, artinančius ar tolinančius tų laikų gyventojus.