Elektroninė versija:
Atsisiųsti santrauką:

XX a. pirmojoje pusėje labiausiai į vakarus buvusi Vakarų baltų pilkapių kultūros dalis - Veidinių urnų kultūra - buvo paskelbta germaniška. Jos teritorijoje, pasak Jordano legendos, apgyvendinti pirmųjų amžių po Kr. gotai ir sumodeliuota jų kelionė į Europos pietus. „Baltijos gotai“ gavo Vielbarko kultūros pavidalo kūną, kuris leidosi į kelionę Juodosios jūros link, kol pasiekė tikrąją gotų istorijos areną „Skitijoje prie Meotidės“. Čia „Baltijos gotų istorijos“ kūrėjams į pagalbą atėjo antikos istorikai, kurie rašė tikrą gotų istoriją ir nieko apie Baltijos gotus nežinojo. Bet tai jau nebuvo svarbu - išgalvoti Baltijos gotai paskendo tikrųjų gotų istorijoje, o Jordano sukurtos legendos moksliniam pagrindimui tarnavo ir tarnauja visa Pamario archeologija. Daugiau...>


Šioje knygoje vystoma galindiškoji didžiosios aisčių migracijos banga buvo įspūdinga. Ji formavo rytinius ir vakarinius aisčius, kurių vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos ankstyvojoje istorijoje sunku pervertinti. Manoma, kad senajame geležies amžiuje prasidėjusi galindų-sūduvių ir Vielbarko kultūros sklaida sukūrė naują kultūrą Rytų Lietuvoje. Ji susikūrė maždaug toje pat erdvėje, kurioje VI a. antrojoje pusėje įsikurs lietuvių pilkapių kultūra. Todėl klausimas, ar galindiškoji banga yra tiesiogiai susijusi su lietuvių kilme, yra esminis. Naujais tyrinėjimais grindžiant lietuvių kilmės problemą, aiškėja, jog, galimas dalykas, senojo geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapių kultūros žmonės savo galindišką kultūrą pernešė toli į rytus. Daugiau...>

Atsisiųsti santrauką:

© Eugenijus Jovaiša, 2012, © Eugenijus Jovaiša, 2014
© UAB "Elektroninės leidybos namai"