Dauglaukis, 39 kapas, 220–260 metai po Kristaus

Niekada nesužinosime, kokius meno paminklus nusinešė tie, kurie pasikėsino į moters kapo ramybę. Iki jį palietė tyrėjo mentelė, didžioji dalis buvo sunaikinta. Bet net ir tai, ką pamačiau, verčia dar kartą permąstyti mūsų supratimą apie anų laikų gyvenimą. Tarsi būsimo atradimo šauklys buvo pirmasis radinys – galvos dangai skirti žalvariniai papuošalai. Jie kitokie nei plaukus prilaikančios juostos ir sudėtingesni. Ši puošni moteris rišėjo skepetą, kurią prilaikė žalvario įvijomis ir raštuotomis plokštelėmis dabinta juosta. Kaktos srityje ji buvo ištisai nusagstyta 96 žalvarinėmis plokštelėmis, juostos pakraščiuose ties kakta įsegti keturi pakabučiai. Nugaros pusėje ji surišta, o kutai papuošti gintaru. Ir kad skepeta būtų patogiai prigludusi prie plaukų, ji buvo perverta žalvariniu virbu. Šį mums naują rinkinį papildė nematyto grožio kaklo papuošalai. Vėrinys iš gintaro emalio karolių. Jis jau vienas gražus, bet to nepakako. Dar dvi antkaklės ir du vėriniai. Niekada daugiau nemačiau aš ir, manau, nė vienas mūsų archeologų nematė vienoje vietoje tokios kaklo papuošalų gausos ir įvairovės. Abi antkaklės iš tų, kurios laikomos puošniausiomis ir rečiausiomis mūsų priešistorės moksle. Su pakabučiais, kurie taip pat skirtingi. Vieni kiauraraščiai, kiti – ištisiniai. Visų pakabučių galuose pusmėnulio pavidalo pakabučiai su žvaigždiniais ir pumpuriniais galais. Neišpasakytas grožis. Talentingas menininkas jas sukūrė.