Dauglaukis, 66 kapas, 220–260 metai po Kristaus
Žalvariais nusagstytos kepuraitės radinys 1990 metais buvo didžiulis įvykis. Per visą priešistorę ji yra VIENINTELĖ šio laikotarpio visiškai išlikusi kepurė, kuri dabar puošia Vytauto Didžiojo karo muziejaus pagrindinę salę. Tyrimų metais rašiau: „Maždaug po dešimties dienų pavyko išsiaiškinti, jog tai – jaunos mergaitės (14–16 metų) vilnonės (?) kepuraitės žalvariniai papuošalai.“ Paprastai labai jaunų žmonių kapuose nebūna tiek daug ir tokių turtingų įkapių. Matyt, kad sulaukusi gal trylikos, gal keturiolikos ar penkiolikos, o gal ir šešiolikos pagal genties papročius ji tapo pilnamete ir galėjo ištekėti. Apie lietuvininkes moteris sakoma, kad jos savo galvas puošė skepetaitėmis, raiščiais, kepuraitėmis, skarelėmis, skaromis. Ištekėjusios jos jokiais būdais nebegalėjo būti be galvos dangos. Supintos kasos turėjo būti slepiamos po kepure, skepeta, muturu arba skara. Jeigu tai tinka ir III amžiui, tai mes galime pasakyti, jog mūsų moteris buvo ištekėjusi, labai jauna ir jai netrūko prabangos, kurią šiai moteriai davė jos vyras – gal karo vadas, gal turtingas pirklys, o gal nagingas meistras.
Įsivaizduokime dailiųjų amatų dirbtuvę. Patogiai įsirėmęs meistras žalvarinėmis plokštelėmis ir pakabučiais ėmė dabinti iš veltos vilnos padarytą kepurę. Pirmoji eilė buvo sudėliota iš rombo pavidalo ir 2,0×1,5 cm dydžio plokštelių, tiksliai per vidurį, nuo kaktos iki pakaušio, perskyrusi kepurę į dvi dalis. Abiejų smilkinių srityse iš tokių pačių plokštelių meistras sukūrė raštą, kuriam suteikė viršūnėmis sujungtų dviejų lygiašonių trikampių pavidalą. Tokių raštuotų žalvarinių plokštelių buvo šešiasdešimt keturios. Dvi didžiosios, 5×4 cm, stačiakampės plokštelės buvo skirtos kepurės pakaušio daliai papuošti. Likusią kepurės dalį ištisai uždengė 1097 mažomis, 0,5×0,5 cm dydžio, plokštelėmis. Kepurėlės priekinę dalį puošė net septyniolika pakabučių. Ir praėjus dviem tūkstančiams metų mes pamatėme to nežinomo auksarankio darbą, kuris iš tiesų yra greta iškiliausių III amžiaus vidurio Europos meno paminklų.