Dauglaukis, 77 kapas, XI–XIII amžiai

Kažkada, po IX amžiaus vidurio, aisčių kraštą vagojo vikingų būriai. Ieškojo grobio, mėgino duokle apdėti aisčių karalius. Susidūrimų tarp aisčių ir vikingų buvo daug ir ne tik pajūryje, kur vikingai turėjo ištisas prekybines gyvenvietes. Už gero šimto kilometrų nuo jūros, tame pačiame Dauglaukio kapinyne buvo palaidotas vikingas. Kapinyno pakraštyje įrengtam vikingo kapui didesnio ploto nereikėjo: nedidelė paprasta duobutė, o jos dugne kaulelių saujelė ir dvi balnakilpės ant jų, o į kapo dugną įsmeigtas 82 centimetrų ilgio vikingų dviašmenis kalavijas ir 30 centimetrų ietis greta. Vikingų papročiu karys buvo sudegintas, jo kaulai išrinkti ir palaidoti, o į žemę įsmeigtas kalavijas ir ietis tarsi dovana kariui, kuris nuo šiol kariaus Kritusiųjų Rūmuose.