Plinkaigalis, 19 kapas, V a. antra pusė – VI a. pirmas ketvirtis

Dvidešimties metų sulaukusi mergina buvo neaukšta – žemesnė nei Plinkaigalyje įprasta, iki 150 cm ūgio. Rūpinosi savo grožiu: dailiai sušukavusi plaukus, juos perrišo spalvinga juosta su auksu spindinčia įvija ir pakabučiais, o ties kakta įsiuvo žalvario įviją su gintaru. Tokias juostas su įvijomis ryšėjo merginos atviriems ir ilgiems plaukams sutvarkyti, kad šie nesiplaikstytų ir džiugintų akį spindinčiu žalvariu ir plaukuose plazdančiais pakabučiais. Ant kaklo nešiojo antkaklę iš žalvario, kurios galai buvo užbaigti balno pavidalo užrakinimu, rūbą susisegė žalvarine raštais išmarginta sege. Abi rankas puošė įvijinės apyrankės, o ant dešiniosios rankos piršto mūvėjo įvijinį žiedą. Ir kaipgi kitaip – prie diržo prisikabino geležinę ylą su mediniu koteliu.