Raudonėnai, 3 kapas, I amžiaus pirmoji pusė

I amžiaus pirmos pusės Raudonėnų moters galvos dangos papuošalas – žalvariniai dvinariai antsmilkiniai – yra iš tų, kuriuos ypač pamėgs jos palikuonys – II amžiaus Vidurio Lietuvos plokštinių kapų kultūros moterys. Nežinome, koks buvo Raudonėnų moters galvos apdangalas – plaukus prilaikanti juosta, skepeta, kepurė ar dar kas nors, tačiau tyrimų metu aplink antsmilkinius buvo rasta daug kažkokios tamsios medžiagos. Profesorė Eugenija Šimkūnaitė tą medžiagą įvardijo kaip plaušą, iš kurio galėjo būti padaryta kepurė. Tyrinėtojai antsmilkinius sieja su Saulės garbinimu, kuris vėlgi buvo labai paplitęs II amžiaus Vidurio Lietuvoje. Laidojant moteris, turinčias tą Saulės ženklą, dažniausiai jas nukreipdavo į tos dienos Saulės teką. Tačiau ne mūsų moterį: jos galvūgalis buvo nukreiptas į Šiaurinę, kurią garbino tos aisčių gentys, kurios keliavo ir kurioms Šiaurinė buvo jų kelionių sėkmės laidas. Raudonėnų palikuonys – II amžiaus Nevėžio lygumos gyventojai – buvo sėslūs žemdirbiai ir jie garbino Saulę, tačiau pirmuosius Vidurio Lietuvos kultūros žmones ir jų palikuonis sieja tas pats antsmilkinių nešiojimo paprotys.