Krūvandai. L. Tubelytė-Kriukelienė. Drobė, aliejus, 110 x 90 cm, 2013

Tyrinėjant šį kapinyną mane buvo apėmęs kažkoks nykumo jausmas: vietoj III amžiaus kapų pataikiau į VII amžių, o ir šis ne tik negausus, bet iš esmės tik vienas kapelis su aiškesnėmis VII amžiaus įkapėmis. Vėliau pataikiau į krikščioniškų laikų kapelius, kurie mane pasitiko karstais ir karstų vinimis. Nyku. Mes visi archeologai žinojome, kad po VI amžiaus pirmo ketvirčio kažkas atsitiko su mūsų kultūra – užėjo tamsūs laikai. Ir tik neseniai pasaulio mokslininkai paskelbė apie 536 metus pasaulį ištikusios katastrofos priežastis. Manoma, kad jos kaltininkais galėjo būti arba didelio ugnikalnio išsiveržimas, arba į Žemę įsmigęs milžiniškas meteoritas. Istoriniai šaltiniai liudija apie tų metų tragiškus įvykius: aptemo dangus, ėmė lyti raudonas tarsi kraujas lietus, smarkiai atšalo net prie Viduržemio jūros. Žvarbūs vėjai ir tamsa visame pasaulyje sunaikino derlių. Įvykių amžininkas iš Konstantinopolio Prokopijus rašė „Ir tais pačiais metais pasirodė siaubingas ženklas. Mat saulė visą tą laiką skleidė šviesą be spindulių, tarsi mėnulis, panašiai kaip per užtemimą, ir švietė blausiai ir ne taip, kaip įprasta. Ir nuo tuomet, kai taip atsitiko, nesitraukė nuo žmonių nei karas, nei maras, nei visa kita, kas veda į mirtį. Tuomet ėjo dešimtieji metai, kai viešpatavo Justinianas. Prokopijus, De bellis, IV, 14, 5–6.“1. Panašūs dalykai vyko kituose kraštuose – neaplenkė jie ir mūsiškių.