Šaukėnai. L. Tubelytė-Kriukelienė. Drobė, aliejus, 110 x 90 cm, 2013.

Gintaro kelio saulėlydžio laikų – 220–350 metai po Kr. – Šaukėnų bendruomenės kapinyne didžiausias atradimas – ankstyvosios perpetės. Tai specialūs, sagtimi susegami, platūs odiniai diržai kovos peiliui nešioti. Šios perpetės, nelygu kokia kario padėtis kariaunoje, buvo daugiau ar mažiau puošiamos. Ankstyvosios Šaukėnų perpetės dar nebuvo dabinamas raštuotomis sidabro plokštelėmis ar kitokiais puošybos elementais: pasitenkinama iš žalvario išlietais kiauraraščiais pakabučiais, kurie, tiesa, kiekvienam kariui buvo padaryti pagal jų norą. Ši naujoji perpečių mada yra svarbus mūsų etnogenezės šaltinis. Pirmiausia, ji liudija, kad aisčių gentyse formuojasi naujas socialinis sluoksnis – kariauna, kuri mūsų visuomenėje įtvirtino hierarchinę visuomenės sistemą, kurios galva – kunigaikštis ar karalius, aplink kurį šliejasi šiai tvarkai palaikyti būtina kariauna su savo vadais. Antra, perpetės liudija aisčių ryšius su Romos pasauliu, nes perpečių mada galėjo būti nusižiūrėta nuo Romos kario aprangos. Į mūsų kraštus ją galėjo atnešti Gintaro kelio sargybiniai, lydėję prekybines vilkstines į Karnuntą, kuris buvo ant Dunojaus kranto, dešiniau dabartinės Vienos. Šaukėnų kapinyne nerasta prekeivių Romos importu pėdsakų, tačiau jų galėjo būti turtingoje Dauglaukio bendruomenėje, kurios gyvenvietė plytėjo nuo Šaukėnų apie 20 km į pietus pasroviui Jūros upe. Čia ant kalvų buvo įsikūrusi Dauglaukio bendruomenė, o žemai, prie Jūros, buvo įrengtas uostas su poline prieplauka. Šaukėnų prekijus po kelionės upe pasitiko Dauglaukio prekių gausa – kailiai, gintaras, vaškas, bronziniai papuošalai, peiliai, ietigaliai, skydai, kirviai, ginklininko pavėsinėje iškabinti kario diržai ir mums jau pažįstamos perpetės.