Krūvandų II kapinyno 1 moters kapo planas: 1) žalvarinė pakaušio įvija; 2) žalvarinė skliutakojė segė; 3) žalvarinė storėjančiais daugiakampiais galais segė; 4) žalvarinis įvijinis žiedas; 5) medžio angliukų lizdai. M 1:20. Dail. Jolanta Raupelytė, 1979.
1979 metais trijuose Krūvandų kapinynuose buvo ištirtas 238 kvadratinių metrų plotas. Atidengta dešimt įvairių laikotarpių nedegintų mirusiųjų kapų. Tyrinėjimų rezultatai yra kuklūs, tačiau jie leido suprasti laidojimų eiliškumą Krūvandų kaime. Galime manyti, kad pirmasis Krūvandų kapinynas buvo nedidelis, o archeologinėje literatūroje jam skiriamas III–V, IX–XII bei XV–XVI amžių laikotarpis nepasiteisino. Tokią laikų įvairovę gali paaiškinti visų trijų Krūvandų kapinynų žvalgomųjų tyrinėjimų medžiaga: susidarė vaizdas, kad ankstyviausieji, III–V amžių, kapai yra buvę Krūvandos upelio dešiniojo kranto aukštumoje, smėlio ir žvyro karjere. Jie, deja, sunaikinti. Vėlesniesiems palaidojimams buvo parinktos į P nuo Krūvandų I kapinyno esančios kalvos. Pirmojoje kalvoje rastasis VII amžiaus kapinynas pasirodė besąs menkas. Kitoje, prie veikiančių kapinių esančioje, kalvoje buvo įrengtas vėlyvojo krikščioniško laikotarpio kapinynas. Jo pakraščiuose, galimas dalykas, galėjo būti ir XV–XVI a. kapų. Tad tas radinių laikotarpių margumas paaiškintinas tuo, kad jie yra kilę iš skirtingų laikotarpių Krūvandų kapinynų.
PIRMASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS
Manyta, kad III–V amžių kapai yra buvę Krūvandos upelio dešiniojo kranto aukštumoje, smėlio ir žvyro karjere. Karjero pakraščiuose ir viduje ištyrus 4 plotus, tik paskutiniajame, ketvirtame, plote buvo rasti 3 kapai. Dviejų iš lyties nustatyti nepavyko, o vienas – pirmasis kapas – priklausė vyrui. Tik trečiame kape, kuris priklausė nenustatytos lyties paaugliui, buvo rastos įkapės – kažkokio geležinio smeigtuko fragmentai, kurių ir paimti iš kapo nepavyko. Nustatyti, ar tai būta I–IV amžių kapinyno likučiai, nebuvo galimybės.
Krūvandų II kapinyno 1 moters kapo planas: 1) žalvarinė pakaušio įvija; 2) žalvarinė skliutakojė segė; 3) žalvarinė storėjančiais daugiakampiais galais segė; 4) žalvarinis įvijinis žiedas; 5) žalvarinis įvijinis žiedo likučiai; 5) audinio, buvusio prie pakaušio įvijos, fragmentai. Dail. Jolanta Raupelytė, 1979.
ANTRASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS
Antrajame Krūvandų kapinyne buvo ištirtas vienas plotas (71 kv.m.). Atidengti 4 kapai, kurie turėtų priklausyti VII amžiaus aisčių bendruomenei. Iš keturių kapų vienas priklausė moteriai (kapas 1), o likusiųjų lyties nustatyti nepavyko (kapai 2, 3, 4). Keturiuose kapuose buvo rasta 14 radinių, iš kurių vienas skirtinas reikmenų grupei, o likusieji – papuošalams. Geriausiai išlikęs ir gausiausias įkapėmis buvo 1 moters kapas. Vidinėje apatinio žandikaulio pusėje buvo rasta žalvarinė įvija, kuri, be abejonės, priklauso pakaušio įvijų grupei, kuri archeologų literatūroje yra plačiai aprašyta. Ji iš esmės tokia pati, kaip ir Plinkaigalio kapinyno 19 moters kape rastoji. Tik Krūvandų įvija neturėjo tokių puošnių pakabučių. Prie šios įvijos rasti organinės medžiagos fragmentai, kurie, greičiausiai, buvo nuo kažkokios galvos dangos. Ant kairiosios rankos, galas į viršų, rasta žalvarinė apyrankė storėjančiais daugiakampiais galais. Krūtinės srityje rasta žalvarinė skliutakojė segė, o ant kairiosios rankos pirštų rastas žalvarinis įvijinis žiedas platėjančiais galais. Skliutakojės segės, kaip nurodo Adolfas Tautavičius, atsirado VI a. pabaigoje, o labiausiai buvo nešiojamos VII amžiuje. Gausiai paplitusios aukštaičių, žemaičių ir žiemgalių žemėse. Retai randamos lietuvių, kuršių ir lamatiečių žemėse (1). Antrame nenustatytos lyties kape buvo rasti žalvarinio įvijinio, analogiško kape 1 rastajam, žiedo fragmentai, gintarinis dvigubo nupjauto kūgio formos karolis ir žalvarinės įvijos fragmentas. Visa tai neleidžia vienareikšmiškai nustatyti mirusiojo lytį, tačiau artimesnė tiesai yra mintis, jog čia buvo palaidota moteris. Įkapės niekuo nesiskiria nuo VII amžiui įprastų. Suardyto trečiojo kapo aplinkoje buvo rastas žalvarinis kniedės fragmentas ir kelios žalvarinės grandelės. Paskutiniame ketvirtame kape, kuris taip pat buvo smarkiai suardytas, rastas geležinis peilis, tačiau geležis visiškai sunykus, ir peilio paimti nepavyko. Be jo, rasti be tvarkos sumesti geležies fragmentėliai, žalvarinių grandelių dalys, du gintariniai karoliai, vienas iš jų suskilęs.
TREČIASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS
Tyrinėtame pirmame plote buvo rasti trys XVIII–XIX amžių griautiniai palaidojimai. Iš jų vieni priklausė vyrui (kapas 2), vieni moteriai (kapas 3) ir vieni vaikui (kapas 1). Vieninteliai radiniai, kurių ir įkapėmis nepavadinsi, buvp septynios kaltinės vinys karsto dangčiui prikalti.
Nedideli šių kapinynų tyrinėjimų rezultatai, tačiau jie turėjo jei ne didesnės archeologinės, tai bent jau paminklosauginės reikšmės – nustatyta, ką reikia saugoti, o ko jau galima ir atsisakyti.
APŽVALGA
Tautavičius Adolfas. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, 1996. P. 87–88.