Nemuno žemupio plokštinių kapinynų kultūrai priskiriamas I amžiaus pabaigos ir III amžiaus viduriu datuojamas Dauglaukio kapinynas archeologams žinomas nuo seno. Dauglaukio gyventojai pasakojo, kad kapinyno teritorijoje buvusi medinė Austinų šeimos sodyba buvo įkurta gal net XVIII amžiuje. Ūkinių darbų metu būdavo randama žmonių griaučių ir priešistorės laikų geležinių ir žalvarinių dirbinių. 1938 metais į Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejų iš čia pateko dvi II–III amžių žalvarinės apyrankės, pakabutis ir keletas IX–XIII amžių papuošalų. Šie radiniai minimi archeologų darbuose (Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. I knyga. Vilnius, 1958, 235 iliustracija; R. Volkaitė-Kulikauskienė. Lietuviai IX–XIIIamžiais. Vilnius, 1970, p. 277). Kapinynas minimas Valstybės archeologijos komisijos bylose (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. Byla 50, p. 29–30. Saugoma Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (dabar Kultūros paveldo centras) Dokumentacijos centre). Kapinynas aprašytas Pr. Savicko sudarytame pase (Pr. Savickas Dauglaukio senkapio radimo vietos pasas. 1957 m. rugpjūčio 19 d. Saugomas Kultūros paveldo centre). 1964 metais jį aprašė Adolfo Tautavičiaus vadovaujama archeologų ekspedicija (A. Tautavičius. 1964 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Plungės, Šilalės, Tauragės ir Telšių rajonuose duomenys. Vilnius, 1965, p. 76. Saugoma Lietuvos Istorijos instituto Archeologijos skyriuje. Byla Nr. 203). 1973 metais jį kartografavo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos Koordinacijos grupės archeologai Mykolas Černiauskas ir Eugenijus Jovaiša (M. Černiauskas, E. Jovaiša. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos Koordinacijos grupės ekspedicijos po Tauragės rajoną ataskaita (mašinraštis). Vilnius, 1973, p. 9. Saugoma Kultūros paveldo centre), 1981 metais jį žvalgė Jonas Balčiūnas (J. Balčiūnas. 1981 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Tauragės rajone ataskaita(mašinraštis). Vilnius, 1982,. p. 13–14. Saugoma Kultūros paveldo centre. Byla 388). 1973 metais įtrauktas į Lietuvos archeologijos paminklų sąrašą kaip vietinės reikšmės paminklas (AV–1460), o kitais metais – į Tauragės rajono kultūros ir gamtos paminklų katalogą (Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 308.; Lietuvos TSR Tauragės rajono kultūros ir gamtos paminklų katalogas. Vilnius, 1974, p. 55. Žemėlapis saugomas Kultūros paveldo centre. NR. 11).

1983 metais naujieji sodybos šeimininkai ketino seno medinio pastato vietoje statyti naują mūrinį namą, ir Jonas Balčiūnas 1983 metų birželio 22 – liepos 10 dienomis tyrinėjo kapinyną siekdamas nustatyti, ar čia yra likę archeologijos paveldo. Kasinėjimuose dalyvavo Tauragės rajono kultūros paminklų inspektorius Edmundas Mažrimas, talkino buvusios Dauglaukio aštuonmetės mokyklos mokiniai. Ištyrus 103 kvadratinių metrų plotą, 0,9–1,9 metrų gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus buvo atidengta 12 kapų (vienas iš jų dvigubas). Didesnė dalis kapų datuojama 150–220 metais ir tik vienas – I amžiaus pabaiga – II amžiaus viduriu. Juose rasta geležinių ginklų, darbo įrankių, žalvarinių papuošalų, gintaro, emalio ir stiklo karolių – iš viso 61 dirbinys.

Jono Balčiūno tyrinėjimai parodė, kad Dauglaukyje tebesama ankstyvų ir vertingų aisčių kapų, kurie yra itin vertingas jų kultūros paveldas. Tuometinės Lietuvos TSR Kultūros ministerijos vyr. inspektorė Vilhelmina Deimantienė pasiūlė jį tyrinėti Vilniaus pedagoginio instituto archeologams. Nuo 1984 metų iki 1995 metų jį tyrinėjo Eugenijus Jovaiša (su 1987 metų pertrauka disertacijos gynimo reikalu ir 1993 metais laikinai perėmus A. Malonaičiui). Per dvylika tyrinėjimų metų buvo ištirti 128 kapai (žr. 1 lentelę). 127 iš jų buvo nedeginti ir jie datuojami I amžiaus pabaiga – III amžiaus viduriu (90/100–260). Du kapai buvo dvigubi (6 ir 26). Tad nedegintuose kapuose rasti 129 žmonių palaikai. Vienas kapas (77), vadinamasis vikingo, buvo degintas ir datuojamas, greičiausiai, XI amžiumi.

Tyrinėtojas Metai Kapų skaičius Įkapių skaičius Data 1 (AD) Data 2 (AD)

Pastabos

J. Balčiūnas 1983 12 61 150 220 Vienas – 100–150
E. Jovaiša 1984 12 67 150 220 Vienas – 220–260
E. Jovaiša 1985 4 9 150 220
E. Jovaiša 1986 11 69 150 260
E. Jovaiša 1988 12 37 150 220
E. Jovaiša 1989 8 49 150 260
E. Jovaiša 1990 18 93 220 260
E. Jovaiša 1991 11 29 220 260 Vienas – 150–220
E. Jovaiša 1992 9 38 220 260
A. Malonaitis 1993 8 36 220 260 Vienas – 150–220
E. Jovaiša 1994 12 100 220 260
E. Jovaiša 1995 11 52 220 260

1 lentelė. Dauglaukio tyrinėjimų istorijos faktai: tyrinėtojas, tyrimų metai, ištirtų kapų ir įkapių skaičius, datavimas ir pastabos. Sudarė E. Jovaiša, 2024. 127 kapuose buvo rasos 636-ios įkapės (atmetus keturias iš XI amžiaus vikingo kapo). Taigi kiekvienam kapui vidutiniškai galima priskirti po penkias įkapes. Tai labai daug, ir vargu ar mes turime kitą šio laikotarpio kapinyną, kuriame būtų taip gausu įkapių. Be viso kito, mažai ir kapų be įkapių – tik penki (26, 81, 83, 84, 122). Per tyrinėjimų metus Dauglaukio kapinyno tyrinėjimuose dalyvavo daugybė Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau – Vilniaus pedagoginio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto) istorijos, istorijos- pedagogikos ir istorijos-teisės studentų. Jie čia po pirmo kurso atliko archeologinę praktiką. Šitokio turtingo aisčių kultūros paminklo tyrinėjimai jiems buvo neeilinis susitikimas su protėvių kultūra, neeilinė galimybė savo rankomis pajausti ano meto kūrėjų grožį ir papročių įvairovę, anų žmonių parodytą pagarbą išėjusiems. Daug iš jų šiandieną yra iškiliausi Lietuvos profesoriai, mokyklų ir muziejų vadovai, talentingų ir plataus akiračio verslo žmonių, vadų ir vadybininkų. Ir visiems jiems ir joms tariu AČIŪ. Ačiū už kruopštų darbą, šilumą ir draugiškumą, kurio su kai kuriais nepraradome ir šiandieną. Tyrinėjimuose lankėsi žymūs Lietuvos archeologai – Vytautas Urbanavičius, Vytautas Kazakevičius, Valdemaras Šimėnas, stažavosi Rūta Kačkutė ir Audronė Bliujienė. Nuo 1984 metų iki 1995 metų vyko Dauglaukio tyrinėjimai, tačiau ir baigus juos, archeologinių paminklų paieškos vyko toliau. Studentai iki pat 2003 metų čia atlikdavo archeologines, paįvairintas etnografinėmis ir kraštotyrinėmis, praktikas. Lankėme senuosius krašto dvarus ir žymias vietas, partizanų vadavietes ir mūšių vietas. Ir tie dvidešimt metų prabėgo drauge su Dauglaukio bendruomene, su jos gyventojais. Dėkoju visiems Dauglaukio žmonėms, kurie mus priėmė ir visus metus domėjosi mūsų veikla bei jos rezultatais, kuriuos kiekvienais metais aptardavome ekspozicijos ir paskaitos forma Dauglaukio kultūros namuose. Ypač dėkoju Austinų ir Bučinskų šeimoms, kurių parama buvo iš tiesų milžiniška ir reikšminga. Negaliu pamiršti ir žmogaus, be kurio, tiesą sakant, ir Dauglaukio tyrinėjimų nebūtų buvę, o jo lobiai būtų nugarmėję pražūtin. Tai Liudas Balckus, geografijos mokytojas ir tuometinis Dauglaukio apylinkės pirmininkas. Tai jis neleido be tyrinėjimų statyti tą mūrinį namą Dauglaukio kapinyno aplinkoje, tai jis sudarė sąlygas jį tyrinėti. Ir šiandieną Dauglaukio vardas skamba Lietuvą, Europą ir visą pasaulį pasiekusiuose straipsniuose, kompaktiniuose diskuose, monografijose ir vadovėliuose. Ir, matyt, čia būtų vieta paskelbti reikšmingiausius iš tų darbų.

ISTORIJA

Jovaiša E. Archeologiniai tyrinėjimai Dauglaukyje // Leniniečių balsas (Tauragė). 1986 rugpjūčio 30, p. 3.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. V., 1986, p. 49–52.
Jovaiša E. Archeologų radiniai Nemuno deltos kapinynuose // Kultūros barai, 1987, Nr. 9, p. 64–66.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1986 ir 1987 metais. V., 1988, p. 75–77.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // A T L 1988 ir 1989 metais. V., 1990, p. 80–82.
Jovaiša E. Nemuno deltos kultūra // Tauragiškių balsas. 1991 rugpjūčio 23.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Nemuno delta: Tyrimai ir atradimai. Dauglaukis, 1992, p. 43–45.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. V., 1992, sąs. 1, p. 95–99.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1992 ir 1993 metais. V., 1994, p. 149–151.
Jovaiša E. Dauglaukio plokštinis kapinynas // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai: konferencijos
medžiaga. V., 1995, p. 17–24.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais. V., P. 106–109.
Jovaiša E. Senojo geležies amžiaus visuomenės struktūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose // Istorija.
V., 1997, t. 35, p. 15–47.
Jovaiša E. Senasis geležies amžius: paminklai ir kultūra // Istorija. V., 1998, t. 36, p. 48–64, 318–319.
Jovaiša E. Dauglaukio kapinynas // Tauragės kurjeris. 1998 balandžio 15, 17, 21, 24.
Jovaiša E. Dauglaukis // Lithuanian archaeology: investigations and findings. V., 1998, p. 13–14.
Žvilgsnis į „Aukso amžių“. Baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus. Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.:
Elektroninės leidybos namai, 1998. Skaitmeninė laikmena.
Jovaiša E. Žvilgsnis į „aukso amžių“ Dialogas. 1998 kovo 13, p. 5–6.
Lietuva iki Mindaugo. Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.: Elektroninės leidybos namai, 1999.
Skaitmeninė laikmena.
Jovaiša E. The Balts and Amber // Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary
Conference: Baltic Amber in Natural Sciences Archaeology and Applied Arts. V., 2001, p. 149–156.
Jovaiša E., Malonaitis A. Baltai ir antika // Istorija. V., 2001, t. 49/50, p. 46–55.
Gimtoji istorija. Lietuvos istorijos vadovėlis nuo 7 iki 12 klasės. Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.:
Elektroninės leidybos namai, 2002. Skaitmeninė laikmena.

Gimtoji istorija II. Lietuvos istorijos vadovėlis nuo 7 iki 12 klasės. Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.:
Elektroninės leidybos namai, 2003. Skaitmeninė laikmena.
Gimtoji istorija III. Lietuvos istorijos vadovėlis nuo 7 iki 12 klasės. Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.:
Elektroninės leidybos namai, 2004. Skaitmeninė laikmena.
Lietuva iki Mindaugo. Red. E. Jovaiša, A. Butrimas. V., 2003. 462 p. + Skaitmenine laikmena. Rec.: Bliujienė
A. Leidinys solidžiam jubiliejui // Kultūros barai. V., 2003, Nr. 12, p. 78–82.
Butrimas A., Jovaiša E. Ilgas kelias į Mindaugo Lietuvą / kalbėjosi G. Zemlickas // Mokslo Lietuva. 2003
lapkričio 6–19, p. 10–11.
Jovaiša E. Ankstyvųjų baltų kultūros // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p. 53–58.
Jovaiša E. Baltai antikos laikais: Dauglaukio bendruomenes eskizas // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p.
163–184.
Jovaiša E. Baltai ir „Gintaro kelias“ // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p. 287–292.
Jovaiša E., Malonaitis A. Baltai ir antika // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p. 121–126.
Jovaiša E., Vaškevičiūtė I. Baltų gentys // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p. 67–90.
Jovaiša E., Vaškevičiūtė I. Baltų kultūros // Lietuva iki Mindaugo. V., 2003, p. 59–67.
Įdomioji Lietuvos istorija. Valstybės istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: Lietuvos istorijos vadovėlis.
Redaktorius ir sudarytojas E. Jovaiša. V.: Elektroninės leidybos namai, 2004.
Jovaiša E. Dangus baltų gyvenime // Etnokosmologija. V., 2004, Nr. 1, p. 17–30.
Įdomioji Lietuvos istorija. Meno istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: Lietuvos istorijos vadovėlis. Red.
E. Jovaiša, R. Janoniene. V. : Elektroninės leidybos namai, 2005. Skaitmenine laikmena.
Įdomioji Lietuvos istorija: Visuomenes istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: Lietuvos istorijos vadovėlis.
Sudarytojas ir redaktorius E. Jovaiša. V. : Elektroninės leidybos namai, 2006. Skaitmenine laikmena.
Įdomioji Lietuvos istorija. Valstybė. Menas. Visuomenė. Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Sudarytojas E.
Jovaiša. V. : Elektroninės leidybos namai, 2007. Skaitmenine laikmena.
Jovaiša E. Krašto priešistorė // Tauragės kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai. V., 2007, p. 9–44.
Jovaiša E. Baltiškosios savimones aspektai proistorės tyrimuose // Istorija. V., 2008, t. 72, p. 3–9 +
Skaitmeninė laikmena.
Jovaiša E., Vaškevičiūtė I. Vakarų Rusijos istorijai atsiradus // Istorija. V., 2008, t. 69, p. 3–7 + Skaitmenine
laikmena.
Jovaiša E. Aisčiai. Kilmė. I dalis. V.: Edukologija, 2012. ISBN 978–9955–20–779–5.
Jovaiša E. Aisčiai. Kilmė. I dalis. V.: Edukologija, 2013. Antras leidimas. ISBN 978–9955–20–779–5.
Jovaiša E. Aisčiai. Raida. II dalis. V.: Edukologija, 2014. ISBN 978–9955–20–957–7.
Jovaiša E. Lietuvių ir Lietuvos pradžia. V.: Edukologija, 2016.
Jovaiša E. Kapai ir žmonės. V.: Unseen Pictures, 2020.
Jovaiša E. The Aestii. The Western Balts. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2020.
Jovaiša E. Aisčiai. Radiniai. III dalis. V.: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Mokslo ir
enciklopedijų leidybos centras, 2023.
Jovaiša E. Aisčiai. Palikimas. V.: Etipoxel, 2024.