Raudonėnų kaimo plokštinio kapinyno nėra P. Tarasenkos sudarytame Lietuvos archeologijos žemėlapyje (1). Pirmosios žinios apie šį kapinyną mus pasiekė Valstybės archeologijos komisijos dėka (2). 1936 metais jos žmonės sudarė Raudonėnų kapinyno situacijos planelį ir jį pažymėjo žemėlapyje (3). Pranešama, kad vietos gyventojai vėjo pustomuose smėlynuose jau nuo seno rasdavę arklių kaulų, geležinių ir žalvarinių dirbinių (balno kilpų, žąslų, įvijų). Minima, kad buvo randami ir sudegintų mirusių žmonių palaikai. Ši žinutė apie degintinius kapus taip ir liko paskutinė. Vėlesnių žvalgymų ir tyrinėjimų metu duomenų apie degintinius žmonių kapus nerasta. 1936 metų kapinyno nuotraukose matosi stipriai suniokoto kapinyno vaizdas: nemaža jo dalis buvo sunaikinta įrengus smėlio karjerą.

Pokario metais kapinyną lankė Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos instituto (4) ir Lietuvos TSR kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (5) archeologai (1 il.). Ekspedicijų dienoraščiuose pažymima, kad naudojant karjerą kapinynas palaipsniui niokojamas. 1972 metais jo buvo likę 10–20%. Atsitiktiniai radiniai iš šio kapinyno papildydavo respublikos muziejų fondus. Antai, Kauno valstybinis Istorijos muziejus (Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus) 1962 metais gavo žalvarinę įviją (Inv. Nr. 877) ir dvi geležines diržo sagtis (Inv. Nr. 875, 876), o Lietuvos TSR valstybinis Istorijos-etnografijos (Lietuvos nacionalinis) muziejus po 1972 metų žvalgomosios ekspedicijos įsigijo 4 geležines balno kilpas (AR 530:1–4), 2 geležinius žąslus (AR 530:5,6) ir 1 žalvarinę įviją (AR 530:7) (2 il.). Turimi radiniai ir žvalgomųjų ekspedicijų medžiaga rodė, kad Raudonėnuose yra I m.e. tūkstantmečio pabaigos – II m.e. tūkstantmečio pradžios aukštaičiams būdingas plokštinis kapinynas su žirgų kapais. Siekdama apsaugoti paminklą nuo tolesnio niokojimo, Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba įtraukė jį į Lietuvos TSR vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą 191 numeriu. Deja, smėlio karjerą naudojo toliau, ir buvo matyti, kad netolimoje ateityje jis bus sunaikintas (3 il.).

1974 metų lapkričio mėnesio žvalgymai leido konstatuoti, kad pagrindinė kapinyno dalis, įrengus smėlio karjerą ir nuolat jį naudojant, sunaikinta. Tikrumo dėlei smėlio karjero Š dalyje ŠV–PR kryptimi ir V dalyje buvo ištirtos dvi perkasos. Tyrimai patvirtino, kad smėlio karjere buvęs kapinynas yra sunaikintas. Nežymi kapinyno dalis išliko P ir PV jo dalyje veikiančiose kaimo kapinėse. Apie 1965 metus, plečiant jų plotą, Š jos tvora buvo perkelta toliau, ir taip į veikiančias kapines galėjo patekti nedidelis kapinyno ruoželis. Šiai prielaidai patikrinti tų pat 1974 metų lapkritį šiaurinėje veikiančių kapinių dalyje, prie mažųjų vartelių, R–V kryptimi buvo ištirta 10×1 m perkasa (4 il.). V perkasos dalyje atsidengė žirgo kapas.

Žirgo kapas Nr. 1 atidengtas 1,40 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Kapo duobės kontūrai iš aplinkinės žemės neišsiskyrė. Žirgo griaučiai labai sunykę. Išliko kaukolė ir priekinių galūnių kaulai. Sprendžiant iš rastųjų griaučių, žirgas buvęs palaidotas pietryčių kryptimi, ant šono, sulenktomis priekinėmis kojomis. Nasruose rasti geležiniai dvinariai žąslai su apskritomis grandimis galuose. Galvos srityje – 11 žalvarinių ornamentuotų žirgo karčių įvijų ir dvigubo nupjauto kūgio formos gintarinis karolis.

Rastasis žirgo kapas suteikė vilčių, kad dar laisvame kaimo kapelių plotelyje galima rasti žirgų kapų. Juos besiplečiančios kapinės turėjo neišvengiamai sunaikinti. Suderinus tyrinėjimų finansavimo klausimą su Jurbarko rajono valdžia, kasinėjimai buvo pratęsti 1975 metų birželio 25 – liepos 15 dienomis. Kasinėjimuose dalyvavo tuometinės Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupės vyr. mokslinis bendradarbis Bronius Dakanis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Eugenijus Svetikas. Tyrinėjimams talkino Raudonės vidurinės mokyklos moksleiviai ir Vilniaus 22 vidurinės mokyklos mokiniai Julius Kurauskas bei Vytautas Bacevičius.

Nedidelė erdvė veikiančiose kapinėse, antkapinių paminklų išsidėstymas diktavo savo sąlygas planuojant tiriamuosius plotus. Teko atsisakyti rekomenduojamo planavimo Š–P ar V–R kryptimis. Taikantis prie sąlygų ir stengiantis apimti kuo didesnį plotą, perkasos pradėtos 1–2 m atstume nuo dabartinių kapų. Ir tai pasirodė esanti klaida, nes biraus smėlio sienos ėmė griūti, ir jas prie kapų reikėjo paremti lentinėmis užtvaromis. Perkasų plotai pasirinkti dideli (10×7, 9×8, 10×5 m). Tai paaiškinama siekiu vienu metu apžvelgti įmanomai didesnį plotą ir aiškiau matyti kapų visumą. Plotai I, II planuoti šalia vienas kito, kad, vėliau juos sujungus, gautųsi ilgesnis skersinis pjūvis (5 il.).

Atmatuotų plotų viena kraštinė kas metrą žymėta alfabeto didžiosiomis raidėmis, kita – skaitmenimis. Nuėmus velėną, plotai išlyginti, siekiant atsekti kapų duobių kontūrus. Vėliau kasta per kastuvą, ir vėl plotai išlyginti. Kadangi tyrinėjimų metu smėlinguose plotuose kapų duobių kontūrų nebuvo matyti, kasta dar per kastuvą. Kai 85–90 cm gylyje nuo žemės paviršiaus atsidengė juodos žemės ploteliai, toliau visas plotas buvo skutamas. Radus kapus, juos atidengus, aprašius ir kt., žemė toje vietoje tikrinta iki nejudinto grunto, t.y. iki akmeningo molio. Žemėms iš tiriamųjų plotų pašalinti naudoti neštuvai. Tokiu būdu ištirti trys plotai, I (10×7 m), II (9×8 m), III (10×5 m). Iš viso192 kvadratiniai metrai žemės.

ISTORIJA

Šaltiniai ir literatūra

  1. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga, K., 1928.
  2. Valstybės archeologijos komisija, byla 9, p. 16–26.
  3. Valstybės archeologijos komisija, byla 9, p. 23,24.
  4. Lietuvos TSR MA istorijos instituto archeologinės žvalgomosios ekspedicijos ataskaita, V., 1960. p. 23.
  5. Olišauskas R. Lietuvos TSR kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologinės žvalgomosios ekspedicijos po Jurbarko rajoną ataskaita, V., 1972, p. 10.

1960 metais LTSR MA Istorijos instituto darytas Raudonėnų kaimo plokštinio kapinyno situacijos planas.

Raudonėnų senienos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių.

Raudonėnų kaimo plokštinio kapinyno situacijos planas (dail. G. Jovaišienė, 1975).

Raudonėnų 2 ploto tyrimai, 1975.

Raudonėnų kaimo plokštinio kapinyne tirtųjų plotų situacijos planas (dail. G. Jovaišienė, 1975).

Raudonėnų kaimo plokštinio kapinyno plotų I ir II pjūvis (dail. G. Jovaišienė, 1975).