PIRMASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS

Krūvandų kapinynas žinomas jau nuo seno. 1934 metais jo teritorijoje įrengus žvyro karjerą, į Kauno Vytauto Didžiojo karo ir Vilniaus muziejus pateko radinių iš suardytų kapų. Jie datuojami III–V, IX–VIII bei XV–XVI amžiais (1). Karjeru naudojo nuolat, bet apie 1950 – 1955 metus ir 6 dešimtmečio pabaigoje itin smarkiai. Vietos gyventojas L. Zažeckis tvirtino, kad tuo metu čia gausiai buvo randama žmonių griaučių, o prie jų geležinių ietigalių ir žalvarinių papuošalų. Jis nurodė ir tų radinių radimo vietas žvyro karjero aplinkoje.

1979 metais renkantis tyrinėjimų vietą Centrinėje Lietuvoje, buvo žvalgomas Krūvandų kapinynas. Jo aplinka rasta stipriai suardyta: žvyro karjeras išsitęsė pietryčių kryptimi net iki 80,4 metrų, o plotis plačiausioje vietoje siekė 41,4 metrus ir 16,5 metrų siauriausioje vietoje. Karjeras giliausioje vietoje siekė 3,88 metro. Be to, ŠR karjero pakraštyje buvo kasami rūsiai bulvėms, o vakariniuose ir pietvakariniuose pakraščiuose plytėjo skirtiniai sklypai (žr. kapinyno situacijos planą).

Tuometinis Istorijos instituto Archeologijos sektoriaus vadovas Adolfas Tautavičius pasiūlė išsiaiškinti, ar šiame kapinyne dar yra likę kapų. Tad 1979 metų liepos 3 – rugpjūčio 28 dienomis Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto TSRS istorijos katedra tyrinėjo Krūvandų kaimo kapinynus. Tos pat ekspedicijos metu buvo užbaigti ir 1978 m. pradėti Lauksvydų k. kapinyno tyrinėjimai (žr.: E. Jovaiša, 1978 m. Lauksvydų k. (Kauno raj.) plokštinio kapinyno tyrinėjimų ataskaita, V., 1979). Kasinėjimuose dalyvavo instituto Istorijos pedagogikos fakulteto istorijos specialybės I kurso studentai, tos pačios specialybės III k. studentas Arvydas Malonaitis, Trakų kraštotyros muziejaus darbuotojas Artūras Baublys. Kapus piešė Vilniaus dailės instituto V kurso studentai Jolanta Raupelytė ir Gintautas Jonkus, tirtųjų plotų planus sudarė G. Jonkus, o kapinyno situacijos planą sudarė Lietuvos TSR Inžinerinių tyrinėjimų instituto Kauno filialo darbuotojai. Kasinėjimų metu surinktieji radiniai perduoti Kauno valstybiniam istorijos muziejui, visa grafinė fiksacijos medžiaga (situacijos planas, tirtųjų plotų planai, kapų piešiniai) – Lietuvos TSR MA II Archeologijos sektoriui.

Planuojant tiriamuosius plotus, buvo atsižvelgta į karjero formą. Žvalgymo tikslais P, ŠV, ŠR ir V karjero dalyse buvo išplanuoti 4 tiriamieji plotai. Kad būtų galima tiksliau nustatyti tirtųjų plotų padėtį, prisirišimo tašku paimtas L. Zažeckio sodybos ūkinio pastato PR kampas (žr. situacijos plane „32.06.“). Taigi, šio taško atžvilgiu tiriamieji plotai planuoti šitaip:

  1. Plotas 1 – 56,4 m. į PR 145° 15´ šiaurės azimuto.
  2. Plotas 2 – 10 m. į PV 192° 45´ kampu.
  3. Plotas 3 – 43 m. į PR 78° 15´ kampu.
  4. Plotas 4 – 34,4 m. į PR 170° 45´ kampu.

Atmatuoto ploto viena kraštinė kas metrą žymėta alfabeto didžiosiomis raidėmis A, B, C ir t.t., kita – skaitmenimis 1, 2, 3 ir t.t. Nuėmus velėną, plotas būdavo išlyginamas ieškant kapų duobių kontūrų. Visame tirtame plote žemė buvo skutama iki nejudinto grunto. Atidengus kapus, jie buvo aprašyti, nufotografuoti, nupiešti, užnešti ant tirtųjų plotų planų (M 1:50). Karjero pakraščiuose ir viduje buvo ištirti 4 plotai, ir paskutiniajame, ketvirtame, plote buvo rasti 3 kapai.

Plotas 1 išplanuotas P karjero pakraštyje, 56,4 m. į PR 145° 15´ kampu nuo L. Zažeckio sodybos ūkinio pastato PR kampo (žr. situacijos planą). Plotas 1 orientuotas V–R kryptimi, kur ilgis siekia 15 m., plotis – Š–P kryptimi – 5 m. Nuėmus šioje vietoje vešlią velėną, atsidengė su žvyru maišytas smėlis. 15 – 20 cm gylyje kapų duobių kontūrai nebuvo rasti: nesimatė jų ir toliau gilinant plotą. Pasiekus 1,6 metrų gylį, žemė tapo drėgna ir klampi (nuo čia pat tekančios Krūvandos karjero pagrinde net ir vasarą telkšo balos). Šiame gylyje visame plote vyravo smėlis su stambiais žvyro intarpais. Teko konstatuoti, kad ištirtame pirmame plote archeologinių laikų kapų ar senienų niekada nebūta. Tik pietinėje tirtojo ploto sienoje nuo pat žemės paviršiaus iki 0,4 – 0,6 m gylio išsiskyrė tamsios žemės sluoksnis su XIX a. pab. – XX a. pradžios keramika. Greičiausiai tai apie 0,04 km piečiau nuo ploto buvusios sodybos liekanos, iš kurios liko tik žole apaugę pamatai.

Plotas 2 išplanuotas ŠV karjero pakraštyje, 10 m. į PV 192° 45´ kampu nuo L. Zažeckio sodybos ūkinio pastato PR kampo (žr. situacijos planą). Plotas 2 orientuotas V–R kryptimi, kur ilgis siekia 6 m, plotis Š–P kryptimi – 3 m. Plotą labiau išplėsti viena ar kita kryptimi neleido stambūs medžiai ir bulvėmis apsodintas sklypas. Nuėmus menką velėną, atsidengė ištisinis žvyras, kuriame pynėsi gausybė medžių šaknų. Gilinant ir skutant plotą, kapų duobių kontūrų nerasta. 1,6 m. gylyje nuo žemės paviršiaus pasirodė pirmieji akmenys. Pilnai juos atpreparavus, 2,0 m gylyje, pasirodė, kad tiriamasis plotas ištisai nusėtas įvairių dydžių lauko akmenimis. Matomai, šiame gylyje glūdi dar ledynmečių sustumtieji akmenys. Ištirtame plote 2 archeologinių laikų kapų ar senienų nerasta.

Plotas 3 išplanuotas ŠR karjero dalyje. Šis plotas tirtas pačiame karjere, aukščiausioje jo vietoje, ten, kur tarp dviejų įgilinimų yra susidariusi „kupra“ (žr. situacijos planą). Norėta įsitikinti, ar neliko karjero teritorijoje neliestų kapų. Plotas 3 yra 43 m. į PR 78º 15´ kampu nuo L. Zažeckio sodybos ūkinio pastato PR kampo. Plotas 3 orientuotas ŠR–PV kryptimi, kur jo ilgis siekė 5 m, plotis ŠV–PR kryptimi – 2 m.

Tiriamojo ploto vietoje velėnos kaip ir nebuvo. Nuo pat žemės paviršiaus prasidėjo žvyro, kaip ir antrame plote, sluoksnis. Jau 0,5 m gylyje tapo aišku, kad tai vienalytis žvyras, o 0,8 m gylyje tyrinėjimai šioje vietoje buvo užbaigti. Ištirtame plote 3 archeologinių laikų kapų ar senienų nerasta.

Plotas 4 išplanuotas PV karjero pakraštyje, 34,4 m. į PR 170° 45´ kampu nuo L. Zažeckio sodybos ūkinio pastato PR kampo (žr. situacijos planą). Plotas 4 orientuotas Š–P kryptimi, kur ilgis siekia 15 m, plotis V–R kryptimi – 3 m. Buvo siekiama patikrinti skirtinių sklypų pakraštį, kur žmonių pasakojimu, buvo randama žalvarinių dirbinių. Tiriamojo ploto R kraštinė P–Š kryptimi žymėta skaitmenimis 1, 2, 3… 15, o P kraštinė R–V kryptimi – didžiosiomis raidėmis A, B, C. Vėliau, preparuojant kapą 2, V sienoje padarytas 2×2 m. dydžio „langas“. Nuėmus velėną ir išlyginus plotą, 0,3 m. gylyje atsidengė nevienalyčiai žemės sluoksniai: pietų – šiaurės kryptimi iki skaitmens „6“ tirtame plote buvo smėlis su molio priemaišomis. Skutant plotą, smėlis darėsi vis molingesnis, ir, pasiekus 1,06 m. gylį, iš molio prasisunkė vanduo. Kita žemės sudėtis į šiaurę nuo skiemens „6“: Čia buvo žvyras, kurio sluoksniuose ir rasti kapų likučiai. 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. A12, 13, 14, B12, 13, C13, 14 buvo aptiktas telefono kabelis.

ANTRASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS

Antrasis Krūvandų kapinynas yra nemažoje aukštumoje, kurios masyvas tęsiasi iš V į R (kalvoje tyrinėjimo metu buvo auginamas mišinys). Šios aukštumos centre buvo atmatuotas bandomasis plotas 1. Jis orientuotas R–V kryptimi ir siekia 10 m. ilgio, o Š–P kryptimi – 5 m. Tyrinėjimų eigoje V ploto siena buvo pratęsta P kryptimi dar 10 m., o į plotį V-R kryptimi – 2 m. Tyrinėjant kapą 3, P sienoje buvo padarytas 1×1 m. „langas“ (žr. ploto planą). Tirtojo ploto 1 V siena P kryptimi buvo žymėta didžiosiomis raidėmis A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O,  o Š siena V kryptimi skaitmenimis 1, 2, … 10. Tokiu būdu, buvo tiriamas 71 kvadratinių metrų žemės plotis.

Tyrinėtame plote buvo molingas smėlis, o kv. B 1–4, C 1–4, D 1–4, E 1–5 gilėjant jis virsdavo moliu. Pasiekus 1,4 m gylį, prasisunkė vanduo. Kvadratuose H9,10, I9,10, J9,10, K9,10, L9,10, M9,10, N9,10, O9,10 žemės sudėtis buvo analogiška aukščiau aprašytajai. Pasiekus 0,55 m gylį, tyrinėjimai šiuose kvadratuose buvo nutraukti. Kvadratuose A 1–10 0,3 m gylyje, buvo atidengtas drenažo vamzdžio kanalo kontūras, buvęs 0,5 m pločio. Kapai atsidengė kvadratuose C 5–10, D 5–10, E 7–10, F 8–10, G 9–10.

TREČIASIS KRŪVANDŲ KAPINYNAS

Krūvandų trečiasis kapinynas yra į P nuo Krūvandų antrojo kapinyno esančiojo gretimoje aukštumoje, kuri V kraštu šliejasi prie veikiančių Krūvandų kaimo kapinių. Šios aukštumos, kaip ir pirmosios, masyvas tęsiasi iš V į R. Kultūros paminklų apsaugos organai šioje aukštumoje išskyrė 20×30 m plotą, kuris pažymėtas stulpeliais. Klausinėjant vietinius gyventojus apie šią aukštumą, jie papasakojo, kad čia dažnai išariami žmonių kaulai, o prie jų ir žalvariniai dirbiniai. Jie teigė, kad tai „šarvai“, apyrankės, geležinės ietys ir t.t. Žvalgant kapinyno teritoriją, visame plote buvo susiduriame su stambesniais ar smulkesniais žmonių griaučių fragmentais (dubenkauliai, šlaunikauliai, smegeninės dalys). Kapinyno požymiai buvo ryškūs, o ir tai, kad muziejuose yra senienų iš Krūvandų, datuojamų XV-XVI a., paskatino čia ištirti bandomąjį plotą. Tyrinėjimui buvo pasirinkta saugojimui išskirtos aikštelės V dalis, kur ir atmatuotas bandomasis plotas 1. Jis orientuotas R–V kryptimi ir siekė 5 m ilgio, o Š–P kryptimi – 3 m. Tyrinėto ploto 1 Š siena žymėta skaitmenimis 1…5, o V – didžiosiomis raidėmis A, B, C. Visame tyrinėtame plote 1 buvo smėlis, kuriame ir rasti trys griautiniai palaidojimai.

ISTORIJA

Šaltiniai ir literatūra

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. I – XIII a. pilkapynai ir senkapiai, t.3, Vilnius, 1977. P. 56–57.

Tado Daugirdo 1911 metų tyrinėjimų dienoraštis. Originalas lenkų kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Vilniaus universiteto Rankraščių skyrius. Fondas 398.