Ruponionių kaimo senkapis pažymėtas 1928 metais Petro Tarasenkos išleistame darbe (1). Šaltiniu nurodomas Adomo Makarevičiaus straipsnis „Archeologiniai Vilkijos apylinkių paminklai“ (2). 1977 metais išleistame Lietuvos TSR archeologijos atlase Rupunionių senkapis neminimas (3).
1980 metais Kauno rajono Vykdomojo komiteto kultūros skyriaus darbuotojas J. Ramanauskas parodė kapinyno aplinkoje rastą apyrankę. Žalvarinė, „eglutės“ ornamentu puošta, apyrankė datuotina V amžiumi. Atrodė, jog tyrinėjimai gali būti perspektyvūs, ir 1980 metų liepos 1 – 28 dienomis Rupunionių kaimo kapinyną tyrinėjo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto TSRS istorijos katedra. Dalyvavo Trakų istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis Artūras Baublys ir VVPI istorijos specialybės IV kurso studentas Arvydas Malonaitis. Archeologinę praktiką atliko Istorijos pedagogikos fakulteto istorijos teisės specialybės I kurso I grupės studentai. Planus braižė ir kapus piešė dailininkė Jolanta Raupelytė. Medžiaga saugoma Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje (dabar Kultūros paveldo centras), radiniai – dabartiniame Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Kapinyno tyrinėjimų metu buvo žvalgomos trys kapinyno dalys. Pietrytinėje ištirtas I plotas. Šiaurės rytinėje pusėje ištirtas II plotas. Didžiausi tyrinėjimai vyko šiaurės vakarinėje kapinyno dalyje, kurio ištirti plotai III, IV, V, VI, VII.
Pirmasis PR kapinyno dalyje suplanuotas plotas orientuotas ŠR – PV kryptimi. ŠR kryptimi ploto ilgis buvo 10 m ilgio ir PR kraštinės plotis 5 metrai. ŠR kraštinė žymėta skaitmenimis 1…10, PR – raidėmis A, B, C, D, E. Antrasis plotas ištirtas ŠR kapinyno dalyje esančio šlaito nuolaidumoje. Plotas orientuotas PV – ŠR kryptimi, kur jo ilgis buvo 8 m, o PR – ŠV kryptimi plotas tęsėsi 3 metrus. ŠR kraštinė žymėta skaitmenimis 1…8, ŠV – raidėmis A, B, C.
Aukštumos šiaurės vakarinėje dalyje buvo ištirti 5 plotai. Plotas III orientuotas PR – ŠV kryptimi (12 m ilgio) ir PV – ŠR kryptimi (2 m pločio). PR kraštinė žymėta skaitmenimis 1…12, PV raidėmis A, B. IV plotas išplanuotas statmenai į plotą III PR jo gale (kur rastas kapas 3), paliekant 1 metro pločio kontrolinę juostą. Jis orientuotas ŠR – PV kryptimi, kur ilgis siekė 10 m, o plotis – 3 m. ŠR kraštinė žymėta skaitmenimis 1…10, ŠV – raidėmis A, B, C. V plotas išplanuotas statmenai į plotą IV pietvakariniame jo gale ir lygiagrečiai plotui III PR kryptimi. Šia kryptimi jo ilgis siekė 8 m, o į plotį – 2 m (šis plotas tiesiogiai jungiasi su plotu IV). PR kraštinė žymėta skaitmenimis 1…8, ŠR raidėmis – A, B. Plotas VI išplanuotas PV kryptimi statmenai į ploto III PV sieną, paliekant 1,5 m kontrolinę juostą. PR ploto III ir ploto VI sienos lygiagrečios. PV kryptimi plotas pažymėtas skaitmenimis 1…5, ŠR – raidėmis A, B, C, D, E. Septintas plotas išplanuotas ploto V PR sienos pabaigoje ŠR kryptimi (šis plotas buvo sujungtas su plotu V plotu ir pietvakarinė siena sudaro vieną tiesę. ŠR kryptimi plotas siekė 5 m, o PR – 6 m.
1980 metų Ruponionių kapinyno tyrinėjimų metu PR, ŠR ir ŠV dalyse buvo ištirti 7 plotai. Bendras plotas – 286,5 kv. m. 0,45 – 0,7 m gylyje atidengti 7 griautiniai palaidojimai. Kapai įrengti skirtingais amžiais: pirmąjį kapą reikia datuoti XIX amžiumi, o 4, 5, 6 ir 7 kapus – VI amžiumi. Palaidojimo datos negalime nustatyti 2 ir 3 kapui. VI amžiaus kapai blogai išlikę arba suardyti, įkapių juose nedaug. Septintojo ploto aštuntoji radimo vieta iš tiesų yra vėlyvojo geležies amžiaus ginklų lobis.
ISTORIJA
Šaltiniai ir literatūra
- Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. P. 227.
- Makarevičius A. Archeologiniai Vilkijos apylinkių paminklai. Lietuva, 1925, Nr. 150, 151, 153.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. 3, Vilnius, 1977.
