Šaukėnų plokštinio kapinyno aplinka 1977 metais.
Šaukėnų plokštinio kapinyno aplinka 1986 metais.
Vėluikių plokštinis kapinynas yra 1972 metais sudarytame Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše. Dabartiniame Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše jis žymimas AR 1191 numeriu, aprašytas 1977 metais pasirodžiusiame Lietuvos TSR archeologijos atlaso III tome. Čia nurodoma, kad atsitiktiniai radiniai (Nr. AR 767 – 786, 789) yra patekę į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyrių (1). Kapinyną ne kartą lankė buvusios Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, o nepriklausomybės metais – Kultūros paveldo centro archeologai.
Vėluikių kapinyną iš P pusės supa aukštas, iki 8 metrų, Ančios krantas. Čia vingį daranti Ančia nuolat plauna krantą. Įvairiais laikais vietos gyventojai surinkdavo žalvarinių radinių. Nedidelė dalis pateko į Skaudvilės savivaldybės muziejų. 2004 ar 2005 metais čia mačiau kūginiais galais antkaklę, segę ir juostinę apyrankę. Apžiūrėtieji daiktai datuotini III – IV amžiais. Kalbinau Tauragės žmones, kad šie daiktai atsidurtų Tauragės „Santakos“ muziejuje, kur tam sudarytos saugojimo sąlygos, tačiau iš to nieko neišėjo.
2004 metais VPU Istorijos fakulteto studentų praktikos metu buvo lankomi Tauragės rajono paminklai. Dalyvaujant Tauragės apskrities KPD teritorinio padalinio specialistui Algirdui Remeikiui ir Tauragės savivaldybės inspektoriui Edmundui Mažrimui, buvo apžiūrėtas ir Vėluikių plokštinis kapinynas. Apžiūros metu, 2004 metų liepos 22 d., buvo surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad „Kapinynas prieina prie Ančios upės, kuri šioje vietoje daro vingį. Dėl to kapinyno pietinis kraštas, prieinantis prie upės, jau tris dešimtmečius plaunamas upės srovės ir taip griaunamas. Per šį laikotarpį nuplauta nemaža kapinyno dalis…“. Išvadinėje dalyje rekomenduota: „Kapinyną būtina kuo greičiau archeologiškai ištirti, kadangi nesibaigianti Ančios upės kranto erozija toliau naikina kapinyną.“.
Šaukėnų plokštinio kapinyno aeronuotrauka. Kapinynas yra ant Ančios skardžio kairėje nuotraukos pusėje priešais gyvenamą namą.
2006 metų rugsėjo 11 – 17 dienomis, gavus finansavimą iš KPD, buvo pradėti Vėluikių plokštinio kapinyno tyrinėjimai. Plotų planus braižė ir kapus piešė dailininkas Algirdas Remeikis, fotografavo Eugenijus Jovaiša. Tyrinėjimuose nuolat dalyvavo Tauragės „Santakos“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Vytautas Mažeika. Jam ir kartu Skaudvilės seniūnui Virgilijui Budvyčiui dėkoju už paramą. Archeologinę praktiką atliko Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto studentai.
Tyrinėjimų metu rastuosius dirbinius restauravo Vilniaus pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, cheminę analizę atliko P. Gudyno restauravimo centras, o mikrocheminius – Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ (2). Restauravimo, cheminių ir mikrocheminių tyrimų protokolai saugomi ten pat. Antropologinę ir antropometrinę griaučių ekspertizę atliko Vilniaus universiteto Antropologijos katedros prof. Rimantas Jankauskas.
Su Vėluikių plokštinių tyrimų rezultatais buvo supažindinta Tauragės ir Lietuvos visuomenė. Tauragėje pasirodė Vėluikių kapinėjimams skirti straipsniai, o Lietuvos TV savo laidoje „Požiūris“ 2006-11-02 parodė laidą, skirtą baltų laidojimo papročiams, kurioje pačiai panaudota ir filmuota Vėluikių plokštinio kapinyno medžiaga.
Didžiausią grėsmę kapinynui darė ir daro Ančia, kuri nuolat plauna eroduojantį aukštą kapinyno šlaitą. Todėl pirmiausia buvo siekiama ištirti pietinę kapinyno dalį prie Ančios skardžio. Rytų – vakarų kryptimi buvo atmatuotas 50 m ilgio ir 3 m ilgio plotas, kuris buvo padalintas į 5 tiriamuosius plotus po 10 x 3 m dydžio. Viso ploto (50×3 m) R – V ašis buvo atžymėta skaitmenimis nuo 1 iki 50, o Š – P ašis – raidėmis A, B, C.
Šaukėnų plokštinio kapinyno apylinkių žemėlapiai su netoliese esančių Ivangėnų Karšuvos ir Ivangėnų piliakalnių situacija. Žvalgomosios ekspedicijos daryti Vėluikių plokštinio kapinyno situacijos planai, 1972, 1980, 1988.
Šaukėnų kapinyno apylinkėse rasta antkaklė kūginiais galais, segė ir juostinė apyrankė iš Skaudvilės seniūnijos muziejaus rinkinių.
2006 metais Vėluikių kapinyno 1, 4 ir 5 plotuose kapų nerasta. Jų buvo 2 ir 3 plotuose. Čia rasti treji senojo geležies amžiaus pabaiga ir ankstyvųjų viduramžių pradžia datuojami žmonių palaikai. Dveji priklausė vyrams (kapai 1, 3) ir vienas – moteriai (kapas 2). Kapų inventorius, laidojimo papročių savitumai leidžia teigti, kad:
1) Kapai datuotini D periodu (350 – 450 m. po Kr.). Žieduotoji segė iš 1 kapo ir storėjančiais galais apyrankė iš 3 kapo rodytų, kad šiuos kapus reikėtų datuoti V a. viduriu ar net antra amžiaus puse;
- Kapai skirtini Nemuno žemupio kultūros finaliniam etapui ir sietini su skalvių etnosu;
- Nemuno žemupio kultūros arealas šiaurėje užgriebia Skaudvilės apylinkes Ančios aukštupyje ir ribojasi su greta esančiais Adakavo pilkapiais, kurie skirtini senojo geležies amžiaus Pilkapių kultūrai.
2007 m. liepos mėnesį buvo tęsiami 2006 metais pradėti Vėluikių kapinyno tyrinėjimai siekiant ištirti likusiąją kapinyno dalį. Juose dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto studentai, Tauragės „Santakos“ muziejaus direktorius Vytautas Mažeika, Tauragės savivaldybės inspektorius Edmundas Mažrimas. Atskirai noriu paminėti Eglę Kalkiūtę. 2007 metais pasiprašiau Vilniaus dailės akademijos rektoriaus archeologo Adomo Butrimo, kad akademijos dailininkai pieštų būsimuosius radinius. Deja, radinių nebuvo, ir Eglė Kalkiūtė padarė pluoštelį Vėluikių ekspedicijos kasdienio gyvenimo piešinių.
Centrinėje kalvelės galyje, Š – P kryptimi, vienas šalia kito buvo suplanuoti du plotai (plotas Nr. 6 ir plotas Nr. 7). Jų Š – P kraštinės ilgis buvo po 12 m., o R – V atitinkamai 6 ir 5 metrai. Taigi, iš esmės statmenai 2006 m. tirtiems plotams Nr. 2 ir Nr. 3 buvo tyrinėjamas 132 kv. m plotas. Nė viename iš šių plotų nei kapų, nei atsitiktinių radinių nerasta. Plotas Nr. 8 buvo suplanuotas siekiant sujungti 2006 metais tirtuosius plotus su 2007 metais tiriamais. Jis netaisyklingos formos, apie 2 x 11 m. Čia taip pat jokių su proistorės laikų žmogaus veikla susijusių radinių nerasta. 9 tyrinėjimų plotas buvo ištirtas pačioje Ančios kranto atbrailoje, tačiau ir čia nieko nerasta. Visuose plotuose, tuoj po velėnos, 20 – 30 cm gylyje, dengėsi nejudintas smėlio maišyto su žvyru sluoksniai. Vidutiniškai visuose plotuose buvo pasiektas 110 cm gylis, tačiau jokių kapų pėdsakų nerasta. Paskutinysis, 10 tyrinėjimų plotas buvo suplanuotas R kapinyno dalyje. Ištyrus 10 x 3 m plotą, jokių kapų nerasta. Taigi, 2006 metais ištyrus 150 kv. m plotą, o 2007 metais – 184 kv. m plotą, ir suradus tris nedegintų mirusiųjų kapus, galima sakyti, kad tyrimai pavėluoti. Viltys, kad kapinynas iš buvusiojo Ančios iškyšulio plito į likusiąją kalvos dalį, nepasiteisino. Ančia, pakeitusi savo vagą, nuvertė iškyšulį ir jame buvusius kapus. Ar artimojoje kapinyno aplinkoje dar gali būti kapų, atsakyti gali tik išsamūs žvalgomieji tyrimai.
Šaukėnų kapinyno apylinkėse rasta antkaklė kūginiais galais, segė ir juostinė apyrankė iš Skaudvilės seniūnijos muziejaus rinkinių.
ISTORIJA
Literatūra
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. III tomas. Vilnius: Mokslas, 1977. P. 120.
- Radiniai laikinam saugojimui atiduoti Tauragės „Santakos“ muziejui. Ataskaitos saugomos Lietuvos archeologijos draugijoje ir Kultūros paveldo departamente prie Lietuvos kultūros ministerijos.
Šaukėnų plokštinio kapinyno tyrinėjimų pradžia 2006 metais. Kapinyno aplinka iš toli, Ančios skardis ties kapinynu.
Tauragės krašto muziejaus direktorius Vytautas Mažeika Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose. 2006 metų rugsėjis. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Tauragės paveldo ir kultūros žinovas, Tauragės garbės pilietis Edmundas Mažrimas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose. 2006 metų rugsėjis. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Edmundas Mažrimas ir dailininkas Algirdas Remeikis Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Antoni Mikulski, Orendijus Sabaliauskas, Donatas Milošas, Andrius Slėnys Mažrimas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose ant Ančios upės kranto 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis piešia Vėluikių pirmą vyro kapą. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Vytautas Mažeika, Orendijus Sabaliauskas, Mindaugas Nefas, Edmundas Mažrimas (sėdi) Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis ir Edmundas Mažrimas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis piešia Vėluikių pirmą vyro kapą. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Eugenijus Jovaiša Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2007 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2007.
Mindaugas Nefas (kairėje), Edmundas Mažrimas (sėdi) ir Orendijus Sabaliauskas, Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Edmundas Mažrimas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis piešia Vėluikių pirmą vyro kapą. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Orendijus Sabaliauskas, Antoni Mikulski, Vytautas Mažeika, Andrius Slėnys ir Donatas Milošas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis, Orendijus Sabaliauskas, Antoni Mikulski, Andrius Slėnys, Donatas Milošas ir Edmundas Mažrimas Vėluikių kapinyno tyrinėjimuose 2006 metais. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Dailininkas Algirdas Remeikis piešia Vėluikių pirmą vyro kapą. E. Jovaišos nuotrauka, 2006.
Kasdienis Vėluikių ekspedicijos gyvenimas dailininkės Eglės Kalkiūtės akimis, 2007.
Vėluikių kapinyno 2006 metų tyrinėjimų nuotraukų serija. E. Jovaišos nuotraukos, 2006.
Vėluikių kapinyno 2007 metų tyrinėjimų nuotraukų serija. E. Jovaišos nuotraukos, 2007.
Vėluikių plokštiniame kapinyne 2006 ir 2007 metais tirtų plotų planas. E. Jovaiša, 2007.
