Mirusieji laidoti nesilaikant eilių, orientuoti galva į ŠR, PR, PV (3, 4 il.). 376-ių III–VI a. po Kr. Plinkaigalio kapinyno vyrų ir moterų erdvinio orientavimo dėsningumai yra akivaizdūs, – vyrai orientuoti į vakarines kryptis, į Saulės laidos taškus atskirais metų laikais, o moterys – į rytines kryptis, į Saulės tekos taškus (3). Šis plinkaigaliečių laidojimo paprotys sieja juos su Centrinės Lietuvos gyventojais ir jų senojo geležies amžiaus bei ankstyvųjų viduramžių pradžios kultūra.

Plinkaigalio žmonės kapų duobes kasė pailgas, užapvalintais galais. Jų gylis siekė iki 1,78 m, ir tai dar vienas paliudijimas apie suprastą higienos reikšmę sveikai gyvensenai. 2,40–2,60 m ilgio bei 0,83–093 m pločio duobėse rastos karstų liekanos. Kapų 3, 7, 10, 12, 13, 16 karstai buvo lentiniai, siaurėjantys kojūgalio link, plokščiu dugnu. Yra kapų (2, 6, 17, 20), kuriuose aiškaus karsto kontūro nerasta, tačiau tai, kad mirusysis buvo palaidotas karste, rodė kiti požymiai: vertikali kirvių padėtis kape (jie turėjo būti atremti į karsto sieną), medienos žymės ant kai kurių papuošalų bei darbo įrankių. Tyrimo medžiaga leidžia manyti, kad mirusieji papildomai buvo įsupami į vilnonį audinį arba juo užklojami. Tai liudija 6 kape ant kirvio, buvusio kojūgalio dešinėje pusėje, rasti audinio fragmentai, o kapuose 8, 13 segės rastos ant dilbio kaulų, ir sunku įsivaizduoti, kad jomis būtų buvęs susegtas drabužis.

Būdingas Centrinės Lietuvos kultūros žmonių laidosenos bruožas yra taisyklingai abipus mirusiojo padėti akmenys. Akmenų dėjimai rasti kapuose Nr. 3, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 16, 17, 18. Paprastai akmens statiniui naudoti palyginti nedideli akmenys – 18x23x9,5, 32x23x18 cm dydžio, tačiau 6 kape akmenys buvo itin stambūs – 65×21, 5×30 cm dydžio.

Plinkaigalio kapinyno vyrų ir moterų kapai pasižymi turtingomis ir įvairias gyvenimo sritis atspindinčiomis įkapėmis. Gausu žemdirbystės, karybos ir medžioklės, amatų ir buities reikmenų, įvairiausių papuošalų, drabužių bei apavo prilaikančiųjų-jungiamųjų reikmenų, kurie su didžiausia atida padaryti iš spalvotų metalų arba jais puošti, ornamentuoti įvairiausiais raštais.

Darbo įrankius ir ginklus Plinkaigalio gyventojai dėjo įvairiai, – juos galima rasti ir galvūgalio, ir juosmens ir kojūgalio srityje. Devyni Plinkaigalio vyrai turėjo siauraašmenius pentinius kirvius (5 il.), septyni – kovos peilius ir vienas – siauraašmenį kalaviją (6 il.). Tad net pirmieji dvidešimt kapų Plinkaigalyje atskleidė tą faktą, kad bendruomenė gynybai skyrė daug dėmesio. Nė viena kita gyvenimiškos veiklos sritis, kaip karyba ir medžioklė, nėra taip plačiai atspindima rastose įkapėse. Rastieji ginklai leidžia nustatyti įprastinę V a. pabaigos ir VI a. pradžios Plinkaigalio karių ginkluotė. Ją sudarė kovos kirvis ir kovos peilis (7:1 il.), o žymūs kariai turėjo kalaviją (7:2 il.). Kaip ir įprasta ankstyvųjų viduramžių pradžios kariniam papročiui, žymiam kariui buvo įdėtas ir sidabru apkaustytas geriamasis ragas (7:1 il.). Reti radiniai yra amatų reikmenys. Geležinis skobtas buvo rastas 2 vyro kape (7:1 il.).

Plinkaigalio moterų kapai, kaip, beje, ir kitų aisčių, reikmenų įvairove nepasižymi, tačiau juose rasta žemdirbiams ar daržininkams skirtų įrankių – pjautuvų ir kaplys. Moterų kapams būdingos ylos, pjautuvai, peiliukai ir geležinis kaplys buvo padėti kojūgalyje arba dubens srityje.

Aprangos reikmenų ir papuošalų Plinkaigalio kapuose yra daug. Vyrauja įvairių formų segės (8 il.). Jų dvidešimtyje kapų rastas net 13. Segės 6 tipų, – lankinės ilgakojės su lieta užkaba ir pusrutulio formos buoželėmis (kapai 1♀, 6♂, 7♂, 13♂, 16♂, 16, 17♂, 20♂); lankinės trikampe kojele su lenkta užkaba ir dvigubų žiedelių formos buoželėmis (kapas 2♂); lankinės ilgakojės su lenkta užkaba ir daugiakampio formos buoželėmis (kapas 3♂); lankinės trikampe kojele su lenkta užkaba ir daugiakampio formos buoželėmis (kapas 4♀); lankinės ilgakojės su lenkta užkaba ir dvigubų žiedelių buoželėmis (kapai 8♀); lankinės laiptelinės su lieta užkaba ir dvigubų žiedelių buoželėmis (kapai 19♀). Apyrankės nešiotos trijų tipų – juostinės (kapas 1♀), vadinamosios storėjančiais daugiakampiais galais (kapai 2♂, 16 (vaiko griaučiai), 17♂, 18♀) ir įvijinės (19♀). Žymiai rečiau į kapus dėjo vėrinius ir antkakles. Pastarųjų rasta dviejų rūšių – ruplėtais (kapas 2♂) ir balneliniais galais (kapas 19♀). Antkaklės ruplėtais galais žinomos tik sidabrinės, jos retai aptinkamos ir paplitusios vidurio bei šiaurės Lietuvoje. Tai tipiški VI a. dirbiniai, kurių gamybos centru tyrinėtojai mano galėjusius būti ir Kėdainių apylinkės (4). Reta įkape laikytinas galvos dangos papuošalas iš 19 moters kapo – vadinamoji pakauškaulio įvija. Kaip šie papuošalai buvo nešiojami, galima pamatyti 9 iliustracijoje.

Turtingai aprengtas, apginkluotas ir prabangiai papuoštas į amžinybę buvo palydėtas antrame kape palaidotas 25–30 metų amžiaus vyras (10 il.). Jį palaidojo 2,34×0,8 m dydžio duobėje, jo galva nukreipė į PV. Dešiniąją ranką sulenkė stačiu kampu, o kairiąją – smailiu kampu. Vyrui ant kaklo buvo sidabrinė antkaklė ruplėtais užkeistais galais, ant kairiosios rankos užmauta žalvarinė storagalė apyrankė. Drabužis krūtinės srityje susegė žalvarine sege trikampe kojele. Kairėje mirusiojo pusėje kojūgalyje kotu galvos link padėjo siauraašmenį pentinį kovos kirvį, prie šlaunikaulio – skobtą ir sidabru apkaustytą geriamąjį ragą, prie dubens – kovos peilį. Prie kairės kojos rastas kaulinis kiauravidurio disko pavidalo dirbinys yra unikalus baltų archeologijos medžiagoje, ir jo paskirtis greičiausiai apeiginė, o gal tiesiog – amuletas. Pilna jo formos primena saulės diską, ir jis galėjo būti susijęs su saulės garbinimu. Be to, atrodo, kad šis dirbinys, nulaužus pusę, buvo įmestas laidojimo metu (10:2 il.).

Įdomiausias dirbinys kape – apavas. Atidengus blauzdikaulius, buvo pastebėta kaulus juosianti organinė medžiaga. Ji ryškiai apibrėžė blauzdikaulių viršutinę dalį ir tęsėsi pėdų link. Virš organinės medžiagos, 4 cm žemiau nuo jos viršutinio krašto, išliko dirželių sagtys. Dešiniosios kojos sagtis rasta skersai kaulo, vidinėje jo pusėje, kairiosios  – nulinkusi į kapo išorę. Dirželių liežuvėlių padėtys irgi skyrėsi: dešiniosios kojos – išilgai kapo ašies ant blauzdikaulio, 13,5 cm nuo pėdų kaulų, o kairiosios – netoli sagties. Dirželio apkaustai  rasti ant blauzdikaulių ir po jais vienoje linijoje (10:9–10 il.).

Organinės medžiagos bei dirželių radimo vietos leidžia manyti, kad tai yra apavo liekanos ir jis buvo odinis. Deja, pėdų srityje odos neišliko, ir ši apavo dalis lieka neaiški. Rekonstruoti galima tik viršutinę jo dalį (11 il.). Kaip matyti apavas buvo su aukštu aulu, kuris arčiau kelių suveržtas odiniu dirželiu. Ornamentuotomis plokštelėmis puoštas odinis dirželis juosė aulą viena eile, ir jo galas su apkalu kabojo laisvai.

Iki 1977 metų analogijų V–VI a. apavui iš Plinkaigalio nebuvo. Diržų liekanas, jei jos ir buvo randamos, tyrinėtojai neretai priskirdavo juosmens diržui. Kai kurios apavo dalys buvo rastos tyrinėtuose VIII–XIII a. Palangos, IX–XII a. Žvilių (Šilalės raj.) ir VIII a. Linksmučių (Pakruojo raj.) senkapiuose. Linksmučių turtinguose vyrų kapuose 20, 21, arčiau kairiosios kojos pėdos buvo rasti apavo papuošalai, susidedantys iš keturių eilių žalvarinių spurgelių, o 20 kape – ir žalvarinė dirželio sagtis (6). Apavas buvo susegtas sagtele, o jo pakraščiai papuošti žalvariniais spurgeliais (7).

Žalvarinės dirželių sagtys gana plačiai paplitusios Rytų Pabaltijyje I m. e. tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje. Jų gausu buvusiose Sembos ir Natangos srityse (8). Tyrinėtojai išskiria sagtis, kurių adatos skersinis yra pailgas, ir jas datuoja VI a. pradžia bei pirmąja puse (9). Mūsų respublikoje analogiškas, tačiau ankstyvesnė sagtis žinoma iš V a. Krikštonių (Lazdijų raj.) turtingo kario kapo (10). Čia rastas ir artimas Plinkaigaliui dirželio liežuvėlis. Be to, šio tipo sagtys žinomos iš  Aukštkiemių (Klaipėdos raj.) bei Vilkyčių (Šilutės raj.) senkapių. Itin panašių sagčių, apkaustų ir liežuvėlių rasta Pašušvio senkapyje (11). Tačiau liko neaiški jų padėtis kape, ir sunku pasakyti, kuriai aprangos daliai jie priklausė.

Kaip matyti, apavo dirželiai skirtini VI a. pirmajai pusei. Šiam datavimui neprieštarauja ir kapo rastieji papuošalai.

Antrojo vyro kapo įkapės yra neabejotinai vietinių VI a. ( tikriausiai pirmosios jo pusės) amatininkų gaminiai. Apavas iš Plinkaigalio kapinyno yra ankstyviausias iš žinomų Lietuvoje.