Dauglaukis, 110 kapas
Ši moteris iš tiesų ypatinga. Įsivaizduoju tiems laikams aukštą moterį, išdidžios laikysenos, pažymėtą itin puošniu ženklu – žiedu su Saulės ženklais. Plaukai perrišti spalvinga juosta, jos pakraščiai kaktos ir smilkinių srityje išpuošti kabančiomis žalvarinėmis įvijomis, o nugaros pusėje įpintas iš kabančių žalvarinių įvijų ir gintarinių karolių suvertas papuošalas. Kaklo papuošalų įvairovė gali sugluminti bet kurį meno žinovą. Auksu spindintis vėrinys iš smulkiausių žalvario įvijų tarsi žybsinti vilionė apšvietė dvi stambias antkakles. Viena iš jų su kiauraraščiais trijų dalių pakabučiais išdidžiai ir vienodomis eilėmis puošė moters krūtinę. Dešimt įvairiausiais raštais išmargintų apyrankių dabino rankas – kiekvienai po penkias. Šios papuošalų eisenos žaižaruojanti viršūnė buvo skirta pečius apgaubiančiai skraistei. Du smeigtukai, tačiau kokie! Stambaus kiauraraščio rato apačioje prikabintas kiauraraščio pakabutis su penkiomis išlietomis ąselėmis. Į jas suvertos dailiausio darbo grandinėlės sujungė šiuos du smeigtukus į vieną, ir jų svoris neleido nuslinkti skraistei.
Papuošalai pagal Dauglaukio šimtas dešimto kapo medžiagą. 220–260 metai po Kristaus.