Dauglaukio 121 vyro kapo planas: A. Kapo duobės kontūras. Radiniai: 1. Geležinis peilis; 2. Geležinis lazdelinis smeigtukas. E. Jovaiša, 1995. Sudarė E. Jovaiša, 2020.

Dauglaukio 121 vyro kapo radiniai: 2. Geležinis lazdelinis smeigtukas; 2. Geležinis peilis. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1995 metai,

121 vyro kapas,

220 – 260 metai po Kr.

0,80 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, galvūgalio srityje, išryškėjo kapo duobės kontūro fragmentas. 0,83 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus atsidengė dantų fragmentai. Kapo duobė iš aplinkinės žemės skyrėsi žemių ir priemaišų sudėtimi: tamsiai rausvos spalvos smėlis su tamsesnės žemės priemaišomis. Duobės forma nenustatyta. Ji orientuota ŠV–PR kryptimi. Miręs galvūgaliu buvo orientuotas į ŠV 330 laipsnių kryptimi. Preparuojant kapo sampilą, medžio angliukų, keramikos šukių, pelenų, karsto liekanų ar akmenų konstrukcijų nerasta.

Mirusysis buvo palaidotas aukštielninkas, tačiau kokia poza – nustatyti nepavyko. Kape, greičiausiai, buvo palaidotas vyras. Mat jis orientuotas Dauglaukio vyrams įprasta kryptimi, o be viso kito kape rasto peilio dydis ir forma labiau skirtinas vyro įkapių komplektui.

Mirusiojo kape rasta ūkio ir buities reikmenų bei krūtinės papuošalų. Iš viso kape rasti 2 daiktai.

Ūkio ir buities reikmenys

0,84 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kairėje galvos pusėje, 45 cm nuo V ir 40 cm nuo Š kapo duobės krašto, kotu į ŠV, buvo rastas geležinis peilis.

Krūtinės papuošalai

0,86 m gylyje nuo žemės paviršiaus, krūtinės srityje, 35 cm nuo V ir 73 cm nuo Š kapo duobės krašto, smaigaliu kojūgalio link, buvo rastas geležinis lazdelinis smeigtukas.

Tyrinėjant kapo duobės pagrindą po palaikais nei dirbinių, nei organinės medžiagos liekanų nerasta. 0,95 m gylyje pasiektas kapo duobės dugnas.