Dauglaukio 13 moters kapo planas: 1. Mėlyno stiklo rantytas karolis; 2. Geležinė yla; 3. Vėrinys iš žmogaus veido pavidalo žalvarinių pakabučių; 4. Žalvarinė antkaklė kūginiais galais; 5. Žalvarinis statinėlinis smeigtukas; 6. Kapui priklausantys radiniai: 1. Žalvarinis ritinis smeigtukas; 2. Žalvarinis statinėlinis smeigtukas; 3. Žalvarinė laiptelinė segė; 4. Žalvarinis kiauraraštis pakabutis; 5. Žalvarinės juostinės apyrankės (4 vnt.). E. Jovaiša, 1984. Sudarė E. Jovaiša, 2020.

Dauglaukio 13 moters kapas in situ iš rytų pusės. E. Jovaiša, 1984.

Dauglaukio 13 moters kapo radiniai, kurie atidengti žemiau palaidojimo. E. Jovaiša, 1984.

Vėrinys iš žmogaus veido pavidalo žalvarinių pakabučių. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–1. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Žalvarinė antkaklė kūginiais galais. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–2. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Žalvarinis ritinis smeigtukas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–4. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio 13 moters kapo radiniai: 1. Žalvarinis ritinis smeigtukas; 2–3. Žalvariniai statinėliniai smeigtukai; 4. Vėrinys iš žmogaus veido pavidalo žalvarinių pakabučių; 5. Žalvarinė laiptelinė segė; 6. Mėlyno stiklo rantytas karolis; 7. Žalvarinė antkaklė kūginiais galais; 8. Žalvarinis kiauraraštis pakabutis; 9–12. Žalvarinės juostinės apyrankės. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Vėrinys iš žmogaus veido pavidalo žalvarinių pakabučių. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–1. V. Abramausko nuotrauka, 2019.

Žalvarinė antkaklė kūginiais galais. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–2. V. Abramausko nuotrauka, 2019.

Žalvarinis ritinis smeigtukas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–4. V. Abramausko nuotrauka, 2019.

Žalvarinė laiptelinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–3. V. Abramausko nuotrauka, 2019.

Žalvarinė laiptelinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2397–3. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Radinių aprašymas

  1. Vėrinys, sudarytas iš žalvarinių pakabučių. Jų iš viso buvo 35. Pakabučiai geometrinės formos, aukštis – 2,34, plotis – 1,06. Jie lieti, tarpeliuose sunerti statinaitės formos žalvariniai karoliukai. Bendras apvaros ilgis – 49,3. Nugaros pusėje vėrinys užbaigtas 9,0 ilgio žalvarine įvija.
  2. Antkaklė, žalvarinė, kūginiais galais. Jos dydis – 14,33×13,34. Lankelio skersmuo nugaros pusėje – 0,31. Nuo vidurio lankelis suplokštintas ir yra 1,00 pločio ir 0,35 storio. Kūgelių aukštis – 0,9, skersmuo – 1,14. Lankelio priekyje išlieta po tris skylutes, į kurias turėjo būti įverti žalvariniai pakabučiai. Lankelis nuo vidurio ornamentuotas geometriniais raštais: pakraščiuose įmušti smulkūs rombeliai su brūkšneliais; toliau – smulkių „akučių“ eilutė, po jos seka dvigubi rombeliai su brūkšneliais ir vėl – smulkių „akučių“ eilutė. Kūgeliai puošti koncentriniais apskritimais. Prie kūgelių, iš apatinės pusės, yra prilipęs vienas pakabutis iš vėrinio.
  3. Segė, žalvarinė, laiptelinė, dviejų laiptelių (lankelio viduryje ir prie įvijos). Aukštis – 5,47, įvijos L – 4,5, viduriniojo lankelio L – 2,65, plotis – 0,82, įvijos laiptelio L – 2,59, plotis – 0,52. Įvijos skersmuo – 0,84×0,69. Įvija dengta, spiralė buvusi geležinė, adata neišliko. Užkabos L – 2,13, plotis – 1,2, storis – 0,14. Segės lankelis neornamentuotas. Puošti laipteliai, kojelė ir įvijos tūtelė. Laipteliai puošti išilginiais grioveliais, o susidariusios briaunelės – smulkiais brūkšneliais. Įvijos tūtelė puošta pakraščiuose dvigubais išilginiais grioveliais.
  4. Smeigtukas, žalvarinis, ritinis. L – 11,8, ritės skersmuo – 1,5, H – iki ąselės 2,23, apatinės ritės skersmuo – 0,99. Viduryje yra dar vienas išplatėjimas, skersmuo – 0,83. Adatos galas nulūžęs. Ąselės plotas ir ritės pakraščiai puošti gana giliais grioveliais, o ritės viršūnėje, atrodo, yra du brūkšneliai, sudarantys raidę „X“.
  5. Smeigtukas, žalvarinis, statinėlinis. L – 8,93, galvutės H – 1,27, statinaičių skersmuo – 0,6. Galvutės pakraščiai puošti trimis giliais grioveliais, o susidariusios briaunelės – brūkšneliais. Adata išlaikė organinės medžiagos likučių.
  6. Smeigtukas, žalvarinis, statinėlinis. L – 6,43, galvutės H – 1,48, statinaičių skersmuo – 0,62. Puošt taip pat, kaip ir smeigtukas Nr. 5. Viršūnėje yra du brūkšneliai, sudarantys raidę „X“. Ąselėje buvo geležinė vielutė. Adatos galas nulūžęs.
  7. Pakabutis, žalvarinis, ažūrinis, su grandinėlėmis abiejuose galuose. H – 3,1, plotis – 2,00, storis – 0,25. Pasagėlės formos su ąsele viršūnėje ir pakabučio galuose. Ąselės puoštos išilginiais grioveliais, o pakabučio pakraščiai – retais brūkšneliais. Grandinėlė sutrūkinėjusi.
  8. Apyrankė, žalvarinė, juostinė 6,27×5,26 dydžio. Padaryta iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios plotis – 1,26, storis – 0,34. Galai siaurėjantys, 0,99 pločio. Apyrankės lankelis puoštas išilginių griovelių, akučių ir skersinių brūkšnelių raštu. Galai puošti dvigubais grioveliais, o tarpas – skersinių brūkšnelių raštu.
  9. Apyrankė, žalvarinė, juostinė. 6,52×5,22 dydžio. Padaryta iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios plotis – 1,44, storis – 0,44. Galai siaurėjantys, 1,00 pločio. Ornamentuota identiškai Nr. 8.
  10. Apyrankė, žalvarinė, juostinė 5,99×5,22 dydžio. Padaryta iš kiek išgaubto pjūvio juostelės. Plotis – 1,29, storis – 0,315. Galai truputį siaurėjantys, 1,08 pločio. Lankelio centras puoštas dviem išilginiais grioveliais, o tarpas tarp jų skersiniais brūkšneliais. Pakraščiai puošti „akučių“ raštu. Galai puošti dvigubais grioveliais, o plotelis tarp jų – „tinklo“ raštu.
  11. Apyrankė, žalvarinė, juostinė. Išlikęs fragmentas. Padaryta iš kiek išgaubto pjūvio juostelės, kurios plotis – 1,22, storis – 0,27. Išlikęs galas siaurėjantis, 1,09 pločio. Ornamentuota identiškai Nr. 10.
  12. Karolis, mėlynos emalės. Suplotos statinaitės formos, šoneliai puošti skersiniais ranteliais. H – 1,00, skersmuo – 1,58, vidaus skersmuo – 0,7.
  13. Yla, geležinė.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1984 metai,

13 moters kapas,

150 – 220 metai po Kr.

1,08–1,10 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. A 9, 10, B 9, 10, C 9, atsidengė netaisyklingos formos kapo duobės kontūras. Jo ilgis – 1,96 m, plotis ties galvūgaliu 0,64 m, ties kojūgaliu – 0,6 m. ŠR jo siena apie vidurį išplatėja, susidaro lyg ir „pilvas“, kuriame gausiai rasta medžio angliukų. Atrodo, jog čia buvo nedidelė laužavietė, kuri, laikui bėgant, susiliejo su kapo duobe.

Kv. B 9, prie pat jo ribos su kv. C 9, 1,25 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus ir 0,17 m nuo buvusiojo (?) atsidengė suaugusio žmogaus kaukolės kontūras. Kaukolė sunykusi, išlikusi tik apatiniojo žandikaulio dalis ir dešiniojo raktikaulio fragmentai. Mirusiosios galva buvo nusvirusi į kairę pusę ir galvūgaliu nukreipta į ŠV 280º kampu.

Įkapės: kaklo srityje rasta žalvarinė antkaklė kūginiais galais. Antkaklės lankelis plokščias, puoštas „akučių“, trikampių bei rombelių raštu. Kūgeliai neaukšti, puošti koncentriniais apskritimais. Lankelyje iš kiekvienos pusės išlietos trys skylutės, kuriose turėjo būti įverti pakabučiai. Antkaklės užsegimas buvo rastas nusuktas į kairę kapo pusę, po apatiniu žandikauliu.

Ten pat, kaklo srityje, atsidengė vėrinys iš žalvarinių pakabučių. Jį sudaro 35 pakabučiai. Vėrinys nevienodai gerai išlikęs: krūtinės srityje ir dešinėje galvos pusėje buvo gerai išskiriamas 21 pakabutis, kairėje pusėje jie, nešant ar guldant mirusiąją, susijaukė ir, laikui bėgant, suaugo į vieną monolitinę masę (joje buvo 14 pakabučių). Pakabučiai lieti kiekvienam iš jų iš abiejų pusių prijungti statinaitės formos „karoliukai“. Kaklo užpakalinėje dalyje buvo atidengta vėrinį užbaigianti 9 cm ilgio žalvarinė įvija. Bendras vėrinio perimetras – 49,3 cm, be įvijos – 40,8 cm.

0,16 cm nuo antkaklės kojūgalio link rastas žalvarinis statinėlinis smeigtukas. Jis kiek įstrižas kapo ašiai ir smaigaliu nukreiptas į dešiniąją galvūgalio pusę. Smeigtuko adata išlaikė medžiagos atspaudą, ir, atrodo, jog šiuo smeigtuku buvo susegtas audeklas, į kurį buvo įsupta mirusioji.

Dešinėje galvos pusėje, įstrižai kapo ašies ir nukreipta į kairę kapo pusę, rasta 10,5 cm ilgio geležinė yla.

Kairėje kapo 13 pusėje, kv. B 8, 9, C 8, 9 tame pat horizonte, atsidengė apskrita tamsiai pilkos spalvos dėmė, kurioje rasta medžio angliukų lizdų. Kam ji priklauso, sunku pasakyti. Galima manyti, jog šioje vietoje buvo deginama ugnis, atliekant mirusiosios pagerbimo apeigas.

Tikrinant kapo dugną, kv. B. 9, ties ta vieta, kur prasideda kapo 13 duobės išlenkimas, atsidengė statmenai pastatytos apyrankės nugarėlė. Preparuojant toliau paaiškėjo, kad čia yra sumestų daiktų vieta. Čia rastos 4 žalvarinės juostinės apyrankės (vienos iš jų rasta tik pusė), du žalvariniai smeigtukai (ritinis ir statinėlinis), viena žalvarinė laiptelinė segė ir žalvarinis pasagėlės formos kiauraraštis pakabutis su grandinėlėmis.

Šie daiktai priklauso kapui 13. Paaiškėjo ir deformuotos kapo duobės priežastis: matyt, dar senais laikais čia buvo kasta duobė. Radusieji sudėjo įkapes atgal ir vietą užkasė.

Moters viršugalvio srityje rastas emaliuotas, tamsiai mėlynos spalvos karolis, kuris kape vienintelis.