Dauglaukio 64 moters kapo planas: A. Numanoma kapo duobės linija; B. Išlikusi kapo duobės linija. Radiniai: 1. Romos moneta (apie 200–250 metus); 2. Vėrinys iš žalvario įvijų ir gintaro karolių; 3. Geležinis lazdelinis smeigtukas; 4–6. Žalvarinės juostinės apyrankės. E. Jovaiša, 1990. Sudarė E. Jovaiša, 2020.
Dauglaukio 64 moters kapo radiniai: 1. Romos moneta (apie 200–250 metus); 2. Vėrinys iš žalvario įvijų; 3–5. Žalvarinės juostinės apyrankės; 6. Geležinis lazdelinis smeigtukas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Radinių aprašymas:
- Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,11×0,41) žalvarinės juostos. Apyrankės dydis – 3,85×2,92. lankelis ornamentuotas įžambių, susikertančių griovelių grupėmis, sudarančiomis brūkšniuotų trikampių raštą. Galai ornamentuoti skersiniais grioveliais.
- Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,1×0,41) žalvarinės juostos. Apyrankės dydis – 3,51×3,2. Lankelis ornamentuotas įžambių, susikertančių griovelių grupėmis, sudarančiomis brūkšniuotų trikampių raštą. Galai ornamentuoti skersiniais grioveliais. Apyrankė lūžusi į 3 dalis.
- Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,1×0,38) žalvarinės juostos. Apyrankės dydis – 3,62×3,1. Lankelis ornamentuotas įžambių, susikertančių griovelių grupėmis, sudarančiomis brūkšniuotų trikampių raštą. Galai ornamentuoti skersiniais grioveliais. Apyrankė lūžusi į 2 dalis.
- Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,11×0,41) žalvarinės juostos. Apyrankės dydis – 3,62×3,1. Lankelis ornamentuotas įžambių, susikertančių griovelių grupėmis, sudarančiomis brūkšniuotų trikampių raštą. Galai ornamentuoti skersiniais grioveliais. Apyrankė lūžusi į 3 dalis.
- Moneta, žalvarinė, Romos imperijos sestercijas. Beveik taisyklingo apskritimo formos; skersmuo – 3,0×3,1, storis – 0,31. Monetos averse matyti vyriškos lyties (?) asmens profilis. Legendos perskaityti neįmanoma. Reversas paveiktas erozijos.
- Smeigtukas, geležinis, lazdelinis. Išliko tik adata. Adatos l – 7,2, skersmuo – 0,61.
- Vėrinys, žalvarinių įvijų ir gintarinio karolio. Įvijos padarytos iš trikampio pjūvio žalvarinės vielos. Bendras įvijų l – 4,63, skersmuo – 0,35. Karolis neišliko.
Dauglaukio plokštinis kapinynas,
Tauragės rajonas, 1990 metai,
64 moters kapas,
220 – 260 metai po Kr.
0,80 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, kv. C, D, 6, 7 išryškėjo tamsiai pilkos smėlio spalvos kapo duobės kontūras užapvalintais galais. Kapo duobė orientuota P–Š kryptimi. Jos ilgis – apie 1,60 m, P ir Š galų kontūrai ne visai aiškūs. Plotis P gale – 0,70 m, Š gale – 0,70.
1,0 m gylyje, mirusiosios galvos vietoje, 0,20 m atstumu nuo V krašto, kiek toliau nuo P kapo duobės galo atsidengė žandikaulio fragmentas. Daugiau kaulinės medžiagos nerasta. Atrodo, jog mirusioji buvo palaidota aukštielninka. Orientacija į P 180º kampu.
Įkapės:
0,95 m gylyje, 0,32 m atstumu nuo V kapo duobės krašto ir 0,25 m nuo žandikaulio rastos dvi žalvarinės apyrankės. 0,13 m atstumu nuo V kapo duobės krašto ir 0,28 m nuo žandikaulio atsidengė trečioji apyrankė. Atstumas tarp apyrankių – 0,14 m.
Galvūgalyje, 0,95 m gylyje, 0,28 m atstumu nuo V kapo duobės krašto, 0,10 m į viršų nuo žandikaulio, aversu atsidengė žalvarinė Romos imperijos moneta. Kuriam Romos imperatoriui ji priklausė – nustatyti nepavyko, bet, kaip nurodo M. Michelbertas, ji yra iš 200–250 metų vėlyvųjų imperatorių laikotarpio.
0,97 m gylyje, 0,20 m atstumu nuo V kapo duobės krašto ir 0,02 m nuo žandikaulio atsidengė geležinis lazdelinis smeigtukas.
0,98 m gylyje, 0,22 m atstumu nuo V kapo duobės krašto, šalia žandikaulio atsidengė žalvarinių įvijų ir gintaro karolių vėrinys.
Preparuojant kapą, 1,20 m gylyje buvo pasiektas kapo duobės dugnas. Nei dirbinių, nei organinės medžiagos liekanų kapo dugne nerasta.