Dauglaukio 23 moters kapo planas: A. Kapo duobės kontūras. 1. Vėrinys iš šešių žalvarnių tūtelių; 2. Geležinė yla; 3. Žalvarinė simetrinė segė. E. Jovaiša, 1984. Sudarė E. Jovaiša, 2021.

Dauglaukio 23 moters kapo radiniai: 1. Žalvarinė simetrinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Žalvarinė simetrinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Radinių aprašymas:

  1. Segė, žalvarinė, simetrinė, su įkniedyta centre ąsele. H – 3,44, įvijos L – 2,69. Kojelės plotis – 1,69, plotis centre – 1,13, ties įvija – 1,65. Užkabos ilgis – 1,50. Segės užkaba šarnyrinė, adata žalvarinė, išlikusi. Ąselės H – 0,34, plotis – 0,3, skylutės Ø – 0,25. Segės centras puoštas koncentriniais apskritimais.
  2. Vėrinys, sudarytas iš žalvarinių įvijų. Fragmentas. Išliko 6 dalys. L – 3,3; 1,46; 1,5; 1,75; 1,26; 1,08. Skersmuo – 0,45.
  3. Yla, geležinė. Fragmentas. Išlikusios 5 jos dalys, tačiau labai sunykusios.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1984 metai,

23 moters kapas,

220–260 m. po Kr.

1,20 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. A, B, C 3, 4 atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas ŠR–PV kryptimi. Duobė pailgos formos užapvalintais galais, ŠR gale ji atsiremia į ploto sieną. Duobės ilgis – 2,4 m, plotis 0,66 m. Sampile rasta medžio angliukų.

1,28 m gylyje, kv. B 4, atsidengė kapo įkapės ir mažytis smegeninės bei slankstelio fragmentas. Sprendžiant iš įkapių padėties, mirusysis buvo palaidotas galvūgaliu į PV 200º kampu.

Įkapės: kaklo srityje rastas vėrinio iš žalvarinių įvijų fragmentas. Išliko tik 6 atskiros įvijos. 0,28 m į ŠR nuo vėrinio įstriža centrinei kapo ašiai rasta geležinės ylos ar lazdelinio smeigtuko dalis. Po ja, nugarėle į kapo dugną ir įvija galvūgalio link rasta žalvarinė simetrinė segė su ąsele centre.

Tikrinant kapo duobės dugną, nei radinių, nei organinės medžiagos liekanų nerasta.