Dauglaukio 35 moters kapo planas: A. Kapo duobės ribos. Radiniai: 1. Keturių žalvarinių įvijų radimo vieta (galvos papuošalo likučiai?); 2. Neaiškios paskirties dirbinio radimo vieta; 3. Gintaro gabaliukų radimo vieta; 4–5. Žalvarinės įvijinės apyrankės; 6. Žalvarinis juostinis žiedas su išgaubta sfera viduryje. E. Jovaiša, 1986. Sudarė E. Jovaiša, 2021

Dauglaukio 35 moters kapo radiniai: 1. Žalvarinis juostinis žiedas su iškilia sfera viduryje; 2. Žalvarinė įvija (viena iš keturių – galvos papuošalo dalis?); 3. Žalvarinis juostinis žiedas (iš neaiškios paskirties dirbinio radimo vietos); 4–5. Žalvarinės įvijinės apyrankės. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio 35 moters kapo radiniai: 1. Žalvarinis juostinis žiedas su iškilia sfera viduryje; 2. Žalvarinė įvija (viena iš keturių – galvos papuošalo dalis?); 3. Žalvarinis juostinis žiedas (iš neaiškios paskirties dirbinio radimo vietos); 4–5. Žalvarinės įvijinės apyrankės. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Radinių aprašymas

  1. Radinių aprašymas
    1. Įvijos, žalvarinės. Sunykusios, išlikę paskiri fragmentai, kurie sudarė apie 4 cm ilgį. Padarytos iš trikampio pjūvio vielelės, kurios plotis – 0,11, storis – 0,06.
    2. Neaiškios paskirties dirbinys. Žalvarinis žiedas padarytas pusapvalio pjūvio juostelės, kurios plotis – 0,6, storis – 0,15. Prie šio žiedo esančios įvijos padarytos iš trikampio pjūvio juostelės, kurios plotis 0,06, storis – 0,03. Įvijos (išliko 3) L – 2,6; 2,25; 1,6, Æ0,36.
    3. Gintaro žaliava. Neapdirbtų gintaro gabaliukų būta trijų. Jų ilgiai – 3,6; 2,5; 3,2, pločiai – 1,5; 1,0; 1,9.
    4. Apyrankė, žalvarinė, įvijinė, 8 įvijų. Padaryta iš pusapvalio pjūvio juostelės, kuri ornamentuota 5 brūkšnelių grupelėmis.
    5. Apyrankė, žalvarinė, įvijinė, 3 įvijų. Padaryta iš pusapvalio pjūvio juostelės, kuri ornamentuota kaip ir anksčiau aprašytoji.
    6. Žiedas, žalvarinis, juostinis. Padarytas iš plokščios juostelės, kurios plotis 1,66, storis – 0,05. Deformuotas ir buvo sulaužytas, atstatytas restauracijos metu. Žiedas ties vienu galu puoštas iškilia sfera, kurios Æ0,77. Tai padaryta iškalus blogąją juostelės pusę. Žiedo Æ1,9.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1986 metai,

35 moters kapas,

150–220 m. po Kr.

0,74 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. C, D6, D7, atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas Š-P kryptimi. Duobė pailgos formos, užapvalintais galais, jos ilgis 1,8 m, plotis Š gale – 0,64, P – 0,74 m. 1,31 m gylyje atsidengė moters kapas. Sprendžiant iš likusių griaučių – apatinio žandikaulio ir abiejų rankų dilbio kaulų fragmentų – mirusioji buvo palaidota aukštielninka, galva orientuota į PR 170° kryptimi. Rankos, kiek galima spręsti, buvo sulenktos buku kampu, ir plaštakos lietė viena kitą.

Įkapės:

Galvūgalyje, P duobės pakraštyje, rasti 4 žalvarinių įvijų fragmentai, kurie, galimas dalykas, priklausė kažkokiam galvos papuošalui. Apatinio žandikaulio kairėje pusėje aptiktas neaiškios paskirties dirbinys tokios pat konstrukcijos, kaip ir kape 33. Čia taip pat atsidengė žalvarinis juostinis žiedas, prie kurio buvo žalvarinės įvijos. Sunku kol kas paaiškinti šio dirbinio paskirtį. Tačiau prie jo buvo daug kažkokios organinės medžiagos ir, galimas daiktas, juo naudotasi drabužiams papuošti ar susegti. Galvūgalio kairėje pusėje, 0,12 m į PV nuo apatinio žandikaulio likučių, buvo padėti trys neapdirbto gintaro gabaliukai. Gal tai gintaro žaliava? Abejas mirusiosios rankas puošė žalvarinės įvijinės apyrankės, o ant dešiniosios rankos piršto buvo užmautas juostinis žiedas, padarytas iš plonos skardelės ir puoštas iškilios sferos ornamentu. Preparuojant abejas apyrankes, susidurta su intensyviu organinės medžiagos sluoksniu, kurį konservavus vietoje pristatėme minėtąjį restauravimo ir konservavimo centrą. Jūratės Senvaitienės atliktos analizės dėka paaiškėjo, jog ši organinės medžiagos masė nevienalytė: žvelgiant iš apyrankių sąlyčio su medžiaga pusės pirmąjį sluoksnį sudaro vario lydinio korozija, antrasis sluoksnis – vilnonis audinys, trečiasis – plaušų sluoksnis sumaišytas su klijais (gyvulinės kilmės baltymai). Prof. Eugenija Šimkūnaitė identifikavo augalinio plaušo prigimtį – tai švendrai. Ketvirtąjį sluoksnį sudarė mediena. Analizės rezultatai nurodo, jog mirusioji, greičiausiai, buvo palaidota mediniame karste.

Tikrinant kapo dugną, kuris buvo pasiektas 1,4 m gylyje, nei dirbinių, nei organinės medžiagos liekanų neaptikta.