Dauglaukio 40 vyro kapo planas: A. Išlikusi kapo duobės riba. Radiniai: 1. Geležinis įmovinis ietigalis; 2. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (?) (161–180) sestercijas. E. Jovaiša, 1988. Sudarė E. Jovaiša, 2021

Dauglaukio 40 vyro kapo radiniai. 1. Geležinis įmovinis ietigalis; 2. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (?) (161–180) sestercijas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio 40 vyro kapo radiniai: 1. Geležinis įmovinis ietigalis; 2. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (?) (161–180) sestercijas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Varinis sestercijas iš 40-to Dauglaukio vyro kapo. Aversas. Galimas dalykas, jog Tai imperatoriaus Marko Aurelijaus (161–180) moneta. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Varinis sestercijas iš 40-to Dauglaukio vyro kapo. Reversas. Galimas dalykas, jog Tai imperatoriaus Marko Aurelijaus (161–180) moneta. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Radinių aprašymas

      1. Moneta, bronzinė. Romos imperatorės Faustinos I vyresniosios (mirė 141 m) pomirtinio kalimo sestercijus. Skersmuo – 2,82´2,81, storis – 0,48. Reverse pavaizduotas soste sėdintis imperatorius. Dešinėje rankoje laiko mitrą. Monetos apačioje įžiūrimas įrašas „S.G.“. Kairėje, monetos pakraštyje, buvusio įrašo išlikusios raidės „I…M“. Averso aprašyti lauko sąlygomis neįmanoma, kadangi šia puse moneta buvusi padėta ant kape rastojo ietigalio ir pakenkta korozijos.
      2. Ietigalis, geležinis, karklo lapo formos plunksna su iškyla per vidurį. Stipriai paveiktas korozijos, lūžęs į dvi dalis ties plunksnos ir kotelio sandūra. L – 28,4, kotelio L – 11,8, ties anga 1,85, kotelio skersmuo – 1,41, skersmuo ties plunksnos ir kotelio sandūra 1,48, plunksnos plotis 3,74, storis apytiksliai 0,04.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1988 metai,

40 vyro kapas,

180–220 m. po Kr.

0,85 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. E11, 12, F11, 12 atsidengė kapo duobės kontūro dalis, orientuota R–V kryptimi. Kontūras įžiūrimas buvo tik V dalyje. Čia jis buvęs užapvalintais galais, 0,76 m pločio. Š kapo duobės kontūro dalis tęsėsi 0,8 m, P – 0,64 m.

1,05 m gylyje nuo žemės paviršiaus atsidengė vyro kapo likučiai. Griaučiai visiškai sunykę: tik 0,2 m nuotolyje nuo V kapo sienos rasti pakauškaulio fragmentai. Atrodo, jog mirusysis buvęs palaidotas aukštielninkas, galva orientuotas į ŠV 298° kryptimi. Nustatyti rankų ir kojų padėčių nepavyko.

Įkapės:

Dešiniojo peties srityje, 0,18 m į PR nuo pakauškaulio fragmentų rastas ietigalis, padėtas lygiagrečiai kapo ašiai ir plunksna nukreiptas į R pusę (kojūgalio link). 0,11 m nuo ietigalio įmovos R link, tiesiog ant ietigalio rasta padėta Romos imperijos laikų moneta. Galimas dalykas, kad tai Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (gal ir Komodo?) sestercijus. Jis rastas reversu į kapo viršų.

Tikrinant kapo dugną, kuris baigėsi 1,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, nei dirbinių, nei organinės medžiagos nerasta.