Dauglaukio 41 moters kapo planas: A. Kapo duobės ribos; B–E. Akmenys kapo pagrinde. Įkapės: 1. Žalvarinė akinė segė; 2. Didysis vėrinys; 3. Mažasis vėrinys; 4–5. Žalvariniai įvijiniai žiedai; 6. Žalvarinė apskrito pjūvio „akinė“ apyrankė; 7. Žalvarinis įvijinis žiedas; 8. Žalvarinė apskrito pjūvio „akinė“ apyrankė; 9. Žalvarinis ritinis smeigtukas su geležine adata; 10. Žalvarinė profiliuota segė su trikampe kojele. E. Jovaiša, 1988. Sudarė E. Jovaiša, 2021.
Dauglaukio 41 moters kapo radiniai: 1. Didysis vėrinys; 2. Mažasis vėrinys; 3. Žalvarinė akinė segė; 4. Žalvarinė profiliuota segė su trikampe kojele; 5. Žalvarinis ritinis smeigtukas su geležine adata; 6–7. Žalvariniai įvijiniai žiedai; 8–9. Žalvarinės apskrito pjūvio „akinės“ apyrankės. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Didysis vėrinys iš žalvario, emalio ir mėlyno stiklo karolių. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. A. Remeikio piešinys, 1988.
Žalvarinė akinė segė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Didysis vėrinys iš žalvario, emalio ir mėlyno stiklo karolių. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Mažasis vėrinys iš žalvario, emalio ir stiklo karolių. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Žalvarinis ritinis smeigtukas su geležine adata. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Žalvarinė profiliuota segė su trikampe kojele. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Didysis vėrinys iš žalvario, emalio ir mėlyno stiklo karolių. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-3. M. Jovaišos nuotrauka, 2009.
Didysis vėrinys iš žalvario, emalio ir mėlyno stiklo karolių. Detalė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-3. M. Jovaišos nuotrauka, 2009.
Didysis vėrinys iš žalvario, emalio ir mėlyno stiklo karolių. Detalė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-3. M. Jovaišos nuotrauka, 2009.
Mažasis vėrinys iš žalvario, emalio ir stiklo karolių. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-4. V. Abramausko nuotrauka, 2019.
Žalvarinė akinė segė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-7. V. Abramausko nuotrauka, 2019.
Žalvarinė profiliuota segė su trikampe kojele. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-8. V. Abramausko nuotrauka, 2019.
Žalvarinė apskrito pjūvio „akinė“ apyrankė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-10. V. Abramausko nuotrauka, 2019.
Žalvarinė apskrito pjūvio „akinė“ apyrankė. Dauglaukis, 41 moters kapas. E. Jovaiša, 1988. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2419-11. V. Abramausko nuotrauka, 2019.
Dauglaukio plokštinis kapinynas,
Tauragės rajonas, 1988 metai,
41 moters kapas,
70–150 m. po Kr.
0,85 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. F12, G12, F13, 14, E14, atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas Š–P kryptimi. Kapo duobė buvusi pailgos formos, užapvalintais galais, jos ilgis 2,5 m, plotis Š gale – 0,67, P – 0,60 m (žr. ploto XVIII planą). Kapo duobė iš aplinkinės žemės (smėlio) išsiskyrė pilkšvos spalvos dėme, kurios plote preparuojant buvo susiduriama su pavieniais medžio angliukais.
1,05 m gylyje nuo žemės paviršiaus atsidengė moters kapo likučiai, įkapės ir akmeninė konstrukcija. Ją sudarė keturi taisyklingai sudėti akmenys kapo dugne, po du galvūgalyje ir kojūgalyje. Galvūgalio dešinysis akmuo rasta 0,39 m nuotolyje nuo Š kapo sienos ir 0,10 m nuo R sienos. Tai pailgas, trikampio formos lauko granitas, kurio matmenys – 0,21´0,14´0,13. Kairiajame galvūgalyje, 3 cm aukščiau dešiniojo, rastas apskritimo formos, 0,16´0,10´0,08 dydžio, toks pat lauko granito akmuo. Atstumas tarp galvūgalio akmenų – 0,22 m. 1,47 m į P (kojūgalio link) nuo galvūgalio akmenų buvo padėti du akmenys. Dešinysis akmuo lauko granitas, jo matmenys – 0,17´0,12´0,10. Toje pat linijoje (skersai kapui) buvęs kairysis akmuo kiek mažesnis, 0,15´0,13´0,08 dydžio. Atstumas tarp kojūgalio akmenų – 0,22 m. Ištyrus kapą ir apžiūrint kapo akmenis, nustatyta, jog dešinysis kojūgalio akmuo buvęs atskeltas taip, kad susidarytų plokštuma patogiai jį ant žemės padėti.
Moters griaučių likučiai rasti praktiškai tarp galvūgalio akmenų: 0,20 m į P nuo Š kapo galo atsidengė pakauškaulio fragmentai. 0,19 m į P nuo pakauškaulio fragmentų, tarp galvūgalio akmenų, rastas apatinio žandikaulio fragmentas. Krūtinės srityje, apyrankių viduje, rasti abiejų rankų dilbių kaulų fragmentai. Sprendžiant iš likusių kaulų, įkapių padėčių, mirusioji buvo palaidota aukštielninka, galva orientuota į ŠV 355° kryptimi. Dešinioji ranka buvusi sulenkta smailiu kampu, o plaštaka padėta krūtinkaulio srityje; kairioji ranka sulenkta stačiu kampu ir plaštaka turėjo siekti dešiniosios rankos alkūnę. Kojų kaulų fragmentų atsekti nepavyko.
Įkapės:
Kairėje pakauškaulio pusėje, po juo, kojele į PV ir įvija į ŠR rasta akinė segė. Kaklo srityje atsidengė karolių vėrinys, sudarytas iš vienspalvių stiklo (metalizuoti), įvairiaspalvių emalės (puošti daugiaspalvėmis juostelėmis, augaliniu ornamentu) ir žalvarinių, skiriančiųjų karolių. Mėginant išimti karolių vėrinį, sutrupėjo vienas emalės karolis. Todėl paimtas visas šios kapo dalies preparatas, kad stacionariomis sąlygomis būtų galima vėrinį išsaugoti. Dešiniosios rankos dilbio srityje atsidengė žalvarinė apskrito pjūvio apyrankė, kurios galai buvę kapo viduje. Dešiniosios rankos plaštakos srityje atsidengė du įvijiniai žiedai, buvę 0,13 m nuotolyje į P nuo apatinio žandikaulio (lūžusi viena įvija nuo žiedo, padaryta iš trikampio pjūvio juostelės, buvo rasta truputį aukščiau ir 0,064 m nuotolyje į PR nuo pagrindinės žiedo radimo vietos). Kairiosios rankos dilbio srityje rasta tokia pat žalvarinė, apskrito pjūvio, apyrankė, kurios galai taip pat atgręžti į kapo dugną. Vienoje linijoje su kairiosios rankos dilbio kaulais, 0,044 m į V nuo jų pabaigos, rastas žalvarinis įvijinis žiedas. Skersai kapo ašiai, galvute į R, tarp kairiosios rankos dilbio kaulų rastas ritinis smeigtukas žalvarine galvute ir geležine adata. Geležinė adata išlaikiusi organinės medžiagos: ypač ryškiai išsiskiria vilnonio audinio atspaudas. 0,003 m atstumu nuo smeigtuko adatos, P kryptimi, žemiau kairiosios rankos rasta žalvarinė segė trikampe kojele. Jos įvija buvo atgręžta į ŠR, kojelė – į PV, o adata į Š kapo pusę. Keletas žodžių apie akinės segės radimo aplinkybes. Tiriant kapą, susidarė įspūdis, jog mirusioji buvo įsupta į vilnonę maršką. Krūtinės srityje ji buvo susegta ritiniu smeigtuku, o galvūgalyje – akine sege. Matyt, virstant kapui (sunykus veidinei kaukolės daliai ir atsiskyrus smegeninei), ši, matyt, prislėgė akinę segę.
Tikrinant kapo dugną, kuris baigėsi 1,15 m gylyje nuo žemės paviršiaus, nei dirbinių, nei organinės medžiagos nerasta.
Tyrinėjant moters kapo 41 kaklo preparatą stacionariomis sąlygomis, nustatyta, jog mirusiosios kaklą puošė du karolių vėriniai ) a) didysis, b) mažasis. Didysis kaklo karolių vėrinys buvo sudarytas iš 50 įvairiaspalvių emalės karolių, puoštų išilginėmis, įstrižomis, skersomis spalvotomis juostelėmis, augaliniu, rombo formos metalizuotu ornamentu. Be šių karolių vėrinyje įdėti 29 žalvariniai žiedeliai, skiriantys kiekvieną karolį. Jų tarpe rasti 2 žalvariniai karoliai. Smulkus kiekvieno karolio aprašymas pateiktas skyrelyje „Radinių sąrašas“, o vėrinių spalvotus planus žiūrėti „Prieduose“. Mažasis vėrinys sudarytas daugiausia iš mažų stiklinių metalizuotų karolių ir iš įvairiaspalvių emalės karolių. Rasti 2 žalvariniai karoliukai. Preparuojant vėrinius, susidurta su eile sunkumų. Karoliai labai trapūs, todėl preparuojant jie buvo mirkomi polietilenglikolio skiedinyje. Pasirodė, jog šis skiedinys nelabai efektyvus, ir buvo parinktas kitas kelias – mirkyti klijuose BMA/EPA (20% acetone). Labai sunykę ir daug laiko pareikalavo ta vėrinio dalis, kuri buvo sudaryta su žalvariniais žiedais. Žalvaris stipriai paveikė emalę: kai kurie žiedai tiesiog „susilydę“ su emalės karoliais. Smulkus kiekvieno karolio būklės aprašymas pateiktas „Radinių sąraše“.
Radinių aprašymas
-
-
- Didysis karolių vėrinys, sudarytas iš vienspalvių (metalizuotų) stiklo, įvairiaspalvių (puoštų juostelėmis, augaliniu ornamentu) emalės ir žalvarinių karolių: 1. Rantuotas, tamsiai mėlynos spalvos karolis. Išlikęs labai gerai. Jo h 1,4, skersmuo – 1,9´1,73, kiaurymės skersmuo – 0,51. 2. Emalės karolis: h 1,00, skersmuo – 1,27´1,20, kiaurymės skersmuo – 0,5. Puoštas išilginėmis juostelėmis. Karolio šonai buvę raudonos emalės, toliau seka geltonos emalės juosta, juodos, geltonos, juodos, o šonas užbaigtas raudona emale. Karolio būklė patenkinama. 3. Rantuotas karolis. Išlikęs labai prastai: jau preparuojant atsidengė tik jo šerdis, kuri buvo labai trapi, ir teko ją klijuoti. Išlikusio karolio dalies h 1,23, skersmuo – 1,43, kiaurymės skersmuo – 0,43. Nustatyti emalės spalvą lauko sąlygomis neįmanoma. 4. Emalės karolis. H 1,00, skersmuo – 1,43´1,33, kiaurymės skersmuo – 0,53. Karolio šonai raudonos emalės, kurių pakraščiuose centro link išlietos pilkos juostelės, po kurių seka juodos juostelės, o centre išlieta kiek platesnė geltona juosta. Karolis laba geros būklės. 5. Emalės karolis. H 1,08, skersmuo – 1,22´1,20, kiaurymės skersmuo – 0,48. Jis išlikęs labai gerai ir puoštas taip pat, kaip NR. 4 aprašytasis. 6. Emalės karolis. H 1,14, skersmuo – 1,27´1,30, kiaurymės h 0,45. Karolio šonai raudonos emalės, o centras puoštas išilginėmis languotomis juostomis: centras – geltona juosta, kurią „aprėmina“ dvi juodos spalvos juostos, o pastarąsias – dar dvi geltonos spalvos juostelės. Karolis išlikęs neblogai; tik apneštas organikos ir vienoje vietoje centras kiek aptrupėjęs. 7. Emalės karolis. H – 1,17, skersmuo – 1,29´1,37, kiaurymės skersmuo – 0,4. Karolis gerai išlikęs; tik centre yra aptrupėjusi juostelės dalis. Puoštas įstrižomis juostelėmis, kurių plačiausios yra iš raudonos emalės, o tarp jų -–trys juostelės: centrinė juodos spalvos ir ją „aprėminančios“ geltonos spalvos. 8. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,15, kiaurymės skersmuo – 0,64. Žiedas smarkiai oksidavęsis, ir ornamentikos motyvai neįžiūrimi. 9. Emalės karolis. H – 1,06, skersmuo – 1,4´1,38, kiaurymės skersmuo – 0,49. Karolis išlikęs labai gerai. Jo šonai iš raudonos emalės, o centras dabintas išilginėmis juostelėmis tokia seka: centre – platesnė geltona emalė; ją „aprėmina“ dvi juodos spalvos emalės juostelės; pastarąsias – dvi geltonos spalvos juostelės. Susidaro įspūdis, jog juostelės kiek banguotos, tačiau atidžiau apžiūrėjus, aiškiai matyti gamybos netikslumai: nesugebėta tiksliai užlieti ir centrinės ornamentikos juostelės nesutampa. 10. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,26, kiaurymės skersmuo – 1,05. Žiedelio pakraščiuose įrėžtos dvi gilios linijos, kurių dėka žiedelis profiliuotas, o centre susidaro 0,22 pločio iškili sfera. 11. Emalės karolis. H – 0,92, skersmuo – 1,15´1,18, kiaurymės skersmuo – 0,43. Imant iš kapo, karolis skilo į eilę dalių, tačiau pavyko jį suklijuoti, visiškai atstatant jo formą ir ornamentiką. Karolis puoštas įstrižomis juostelėmis, iš kurių plačiausios – žalios spalvos emalė, tarp šių juostų išlietos kelio juostelės: centre raudonos spalvos, o ją aprėmina dvi geltonos spalvos juostelės. 12. Emalės karolis. Sutrupėjęs, išliko tik jo šerdis, iš kurios galima pasakyti tik tiek, kad jis buvo puoštas išilginėmis juostelėmis, o šonai – iš raudonos emalės. 13. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios priekinė dalis platesnė – 0,62 aukščio, o siauriausioje vietoje h – 0,35. skersmuo – 1,41, kiaurymės skersmuo – 0,8. Vidinė žiedo dalis stipriai oksidavusi, išorinėje dalyje ornamentikos nematyti. 14. Emalės karolis. H – 1,19, skersmuo – 1,40´1,30, kiaurymės skersmuo – 0,33. Karolis išlikęs gerai: tik nuo abi puses dengiančių žalvarinių žiedų apsinešęs žalia spalva. Puoštas įstrižomis juostelėmis, kurių plačiausios raudonos spalvos. Tarp raudonos emalės juostų įterptos juostelės, kurios sukomponuotos tokia tvarka: centre juodos spalvos juostelė, kurią „aprėmina“ dvi geltonos spalvos juostelės. 15. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,45, skersmuo – 1,24, kiaurymės skersmuo – 0,92. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10 aprašytasis žiedas. 16. Emalės karolis. H – 1,2, skersmuo – 1,32´1,28, kiaurymės skersmuo – 0,41. Imant iš kapo, subyrėjo į daug gabaliukų, tačiau suklijuotas, visiškai atstatant jo formą ir ornamentiką. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 14 aprašytasis karolis. 17. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,16, kiaurymės skersmuo – 0,84. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15 aprašytieji žiedai. 18. Emalės karolis. Imant iš kapo, subyrėjo. Viena karolio dalis likusi tik ką aprašytame žiede. 17. Likusieji karolio fragmentai suklijuoti, tačiau tiksliai nurodyti karolio matmenų nėra galimybės. Apie ornamentiką galima pasakyti, jog jo šonai padaryti iš raudonos emalės, o centras puoštas spalvotomis išilginėmis juostelėmis, iš kurių centrinės, atrodo, buvo geltonos spalvos. 19. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,62, skersmuo – 1,1, kiaurymės skersmuo – 0,75. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17 aprašytieji žiedai. 20. Emalės karolis. Imant iš kapo, subyrėjo. Dalis jo liko tik ką aprašytame žiede Nr. 19, kita dalis – žiede Nr. 21. Iki imant iš kapo, nustatyta jo ornamentika. Karolio šonai iš raudonos emalės, o centre buvusi išilginių juostelių kompozicija sudėta iš geltonos ir juodos spalvos dvigubų juostelių tokia tvarka: centre – geltona spalva, iš abiejų jos pusių – juoda, o pastarąją rėmina dvi geltonos spalvos juostelės. 21. Žiedas, žalvarinis. Jis stipriai oksidavęsis, jo viename gale likęs tik ką aprašytasis karolis Nr. 20, kitame – karolis Nr. 22. Tad aprašyti jo matmenis nėra galimybės. Atrodo, jog šis buvo padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,59, skersmuo – 1,10. Ornamentikos šiuo metu nematyti. 22. Emalės karolis. Išlikęs labai gerai, „įsilydęs“ galu į tik ką aprašytą žiedą Nr. 21. H – 1,16, skersmuo – 1,29´1,29, kiaurymės skersmuo – 0,37. Karolio šonai žalios spalvos emalės, o centrinė kompozicija sudaryta iš išilginių juostelių, kurių centre geltonos spalvos emalės juostelė; ją „aprėmina“ dvi raudonos spalvos juostelės, šias – dar dvi geltonos spalvos juostelės. 23. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,36, skersmuo – 1,23, kiaurymės skersmuo – 0,77. Žiedo išorėje ornamentikos nesimato. 24. Emalės karolis, „įsiliejęs“ galu į žiedą Nr. 25. H – 1,0, skersmuo – 1,23´1,23, kiaurymės skersmuo – 0,43. Išlikęs labai gerai. Puoštas įstrižomis juostelėmis, iš kurių plačiausios – raudonos emalės. Tarp šių juostelių įterptos kompozicijos iš trijų spalvų emalės juostelių, kurių centre juoda spalva, o ją „aprėmina“ dvi geltonos spalvos juostelės. 25. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,21, kiaurymės skersmuo – 0,97. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10,15, 17, 19 aprašytieji žiedai. 26. Emalės karolis, išlikęs labai gerai. H – 0,96, skersmuo – 1,19´1,23, kiaurymės skersmuo – 0,37. Visas karolis padarytas iš raudonos emalės, o išilgai jo ištekinta gilesnė, 0,42 pločio, juostelė, kurioje įlieta žalios spalvos emalės juosta, dabinta augaliniu ornamentu. Jis neapima viso karolio diametro, tarpas tarp lapelių, turinčių vieną pradžią, 0,52. 27. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,42, skersmuo – 1,22, kiaurymės skersmuo – 1,02. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25 aprašytieji žiedai. 28. Karolis, emalės. H – 1,22, skersmuo – 1,36´1,37, kiaurymės skersmuo – 0,4. Karolis pusėtinai išlikęs: jau kape jis skilo, tačiau, užliejus klijais, pavyko sustabdyti jo irimą. Karolio šonai raudonos emalės, o centrinė kompozicija sudaryta iš trijų apvalių ir penkių išilginių juostelių, kurios centre – geltona juosta, ją „aprėmina“ dvi juodos spalvos juostelės, o pastarąsias – dar dvi geltonos spalvos juostelės. 29. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,53, skersmuo – 1,26, kiaurymės skersmuo – 0,89. Ornamentikos motyvų žiedo išorėje nematyti. 30. Emalės karolis, galu „įsilydęs“ į žiedą Nr. 31. H – 1,04, skersmuo – 1,25´1,19, kiaurymės skersmuo – 0,45. Karolis gerai išlikęs, jo šonai padaryti iš raudonos emalės, o centre išlieta išilginių juostelių kompozicija, kurios centre – geltonos spalvos juosta, ją „aprėmina“ dvi juodos spalvos juostelės, o pastarąsias – dvi geltonos spalvos juostelės. 31. Žiedas, žalvarinis. Viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 30, kitame – karolis Nr. 32, puoštas skersinių juostelių raštu („arbūzinis“). Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,00. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27 aprašytieji žiedai. 32. Emalės karolis, „įsilydęs“ į žiedą Nr. 31. H – 1,24, skersmuo – 1,23´1,25, kiaurymės skersmuo – 0,29. Karolis gana gerai išlikęs, tik vietomis aptrupėjusios juostelės. Puoštas skersinių juostelių kompozicija, kuri primena arbūzo žievės raštą. Kompozicijos plačiosios juostelės iš raudonos emalės, o tarp šių įlietos 3 spalvotos juostelės, iš kurių centrinė juodos spalvos, o ją „aprėmina“ dvi geltonos spalvos emalės juostelės. 33. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsiliejęs“ emalės karolis Nr. 34. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,41, skersmuo – 1,22, kiaurymės skersmuo – 0,94. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31 aprašytieji žiedai. 34. Emalės karolis, abu jo galai „įsilydę“ į žiedus Nr. 33, 35. Gana prastai išlikęs, buvęs skilęs ir ištrupėjusi dalis juostelių emalės. skersmuo – turėjo būti apie 1,32. Karolio šonai padaryti iš raudonos emalės, o išilginių juostelių kompozicija sudaryta iš dviejų spalvų ir juostelių. Centre buvo geltonos emalės juostelė, kurią „aprėmina“ dvi juodos spalvos juostelės, o pastarąsias – dar dvi geltonos spalvos juostelės.35. Žiedas, žalvarinis. Viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 34, kitame – karolis Nr. 36. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,41, skersmuo – 1,04, puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33 aprašytieji žiedai. 36. Emalės karolis. Vienas jo galas „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 35, kitas – į Nr. 37. Karolio viena centrinė pusė aptrupėjusi. skersmuo – 1,42. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34 aprašytasis. 37. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 36, kitame – karolis Nr. 38. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios h – 0,57, skersmuo – 1,27. Ornamentikos motyvų žiedo išorėje nematyti. 38. Emalės karolis, vienas jo galas „įsiliejęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 37, kitas – į žiedą Nr. 39. Labai prastai išlikęs, daug kartų klijuotas. Nustatyti jo matmenų šiuo metu negalima. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36 aprašytieji karoliai. 39. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 38, kitame – karolis Nr. 40. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,41, skersmuo – 1,25. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35 aprašytieji žiedai. 40. Emalės karolis, vienas jo galas „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 39, kitas – į žiedą Nr. 41. Karolis gana gerai išlikęs, pasakyti jo matmenų šiuo metu negalima. Karolis puoštas įstrižomis juostelėmis, iš kurių plačiausios – raudonos spalvos emalė. Tarp šių juostelių įlietos kompozicijos iš dviejų spalvų ir trijų juostelių, kurių centrinė – juodos spalvos siaura juostelė, kurią „aprėmina“ dvi platesnės geltonos spalvos juostelės. 41. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 40. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,47, skersmuo – 1,26, kiaurymės skersmuo – 1,00. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39 aprašytieji žiedai. 42. Emalės karolis, vienas jo galas „įsilydęs“ į žiedą Nr. 43. Karolio išsaugoti nepavyko, jis suiro į eilę smulkių gabaliukų. Nustatyta karolio ornamentika, kuri buvo tokia pati, kaip ir Nr. 34, 36, 38 aprašytųjų karolių. 43. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydę“ aprašytojo karolio Nr. 42 likučiai, kitame – karolis Nr. 44. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,29. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41 aprašytieji žiedai. 44. Emalės karolis, vienu galu „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 43, kitu – į žiedą Nr. 45. Karolis išlikęs gerai, tačiau nustatyti jo matmenų šiuo metu negalima. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42 aprašytieji karoliai. 45. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 44, kitame – augalinio ornamento karolis Nr. 46. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,54, skersmuo – 1,32. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43 aprašytieji žiedai. 46. Emalės karolis, vienu galu „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 45. Išlikęs labai gerai. H – 0,88, skersmuo – 1,47´1,49, kiaurymės skersmuo – 0,46. Puoštas augaliniu ornamentu. Jo šonai iš raudonos emalės, centre išlieta plati, 0,77 pločio, žalios spalvos emalės juosta, kurioje iš vieno taško įlietos dvi šakelės su lapeliais (geltonos spalvos). 47. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ karolis Nr. 48. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,43, skersmuo – 1,27, kiaurymės skersmuo – 0,97. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45 aprašytieji žiedai. 48. Emalės karolis, vienu galu „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 47, kitu – į žiedą Nr. 49. Nustatyti jo matmenų šiuo metu negalima, išlikęs neblogai: tik vietomis aptrupėjusios išilginės juostelės. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44 aprašytieji karoliai. 49. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 48, kitame – karolis Nr. 50. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,43, skersmuo – 1,25. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45, 47 aprašytieji žiedai. 50. Emalės karolis, vienu galu „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 49, kitu – į žiedą Nr. 51. Išlikęs pusėtinai: nustatyti jo matmenis šiuo metu negalima; skersmuo – apie 1,35. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44, 48 aprašytieji karoliai. 51. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 50, kitame – pačiu galiuku prilipęs rombinio ornamento karolis Nr. 52. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,52, skersmuo – 1,23. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45, 47, 49 aprašytieji žiedai. 52. Emalės (ar stiklo?) karolis, vienu galu prilipęs prie aprašytojo žiedo Nr. 51. Išlikęs labai gerai. H – 1,00 skersmuo – 1,39´1,43, kiaurymės skersmuo – 0,47. Karolis padarytas iš tamsiai mėlyno stiklo (ar emalės). Centrinė jo dalis puošta metalizuotomis geltonos spalvos juostelėmis, kurios sudaro rombinį raštą. Kiekvieno rombo centre yra metalizuotos geltonos spalvos akutės. Visa centrinė karolio dalis suskirstyta į tris rombus su trimis akutėmis centre. 53. Žiedas, žalvarinis. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,50, skersmuo – 1,24, kiaurymės skersmuo – 0,95. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51 aprašytieji žiedai. 54. Emalės karolis, vienu galu „įsilydęs“ į žiedą Nr. 55. H – apie 0,88, skersmuo – 1,24´1,38, kiaurymės skersmuo – 0,48. Karolio šonai iš raudonos spalvos emalės, centre, išilgai karolio išlieta žalios emalės juosta, kurioje įlietos dvi geltonos spalvos, turinčios vieną pradžią, šakelės su lapeliais. 55. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 54, kitame – karolis Nr. 56. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,41, skersmuo – 1,29. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53 aprašytieji žiedai. 56. Emalės karolis, vienu galu „įsiliejęs“ į aprašytąjį žiedą. Nr. 55, kitu – į žiedą Nr. 57. Karolis gana gerai išlikęs, jo skersmuo – 1,38; kitų matmenų nustatyti šiuo metu negalima. Jis puoštas įstrižomis juostelėmis, iš kurių plačiausios – raudonos spalvos emalė. Tarp jų esančios juostelių kompozicijos sudarytos iš dviejų spalvų ir 3 juostelių: centre nedidelė juodos spalvos juostelė, kurią „aprėmina“ dvi platesnės geltonos spalvos juostelės. 57. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsiliejęs“ aprašytasis karolis Nr. 56, kitame – karolis Nr. 58. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,42, skersmuo – 1,24. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10, 15, 17, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55 aprašytieji žiedai. 58. Emalės karolis, vienas jo galas lūžęs ties aprašytojo žiedo Nr. 57 pradžia, ištrupėję juostelių nedidelė dalis, kitas jo galas „įsilydęs“ į žiedą Nr. 59. Karolio skersmuo – – apie 1,43, kitų matmenų dabar nustatyti negalima. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44, 48, 50 aprašytieji karoliai. 59. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale „įsilydęs“ aprašytasis karolis Nr. 58, kitame – karolis Nr. 60. Padarytas iš stačiakampio pjūvio juostelės, kurios h – 0,46, skersmuo – 1,25. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 10,…,57 aprašytieji žiedai. 60. Emalės karolis, viename gale „įsilydęs“ į aprašytąjį žiedą Nr. 59, kitame – į žiedą Nr. 61. Karolis išlikęs neblogai, jo skersmuo – 1,33; kitų matmenų nustatyti negalima. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44, 48, 50, 58 aprašytieji karoliai. 61. Žiedas, žalvarinis, viename jo gale prilipęs aprašytasis karolis Nr. 60. Padarytas iš pusapvalio pjūvio juostelės, kurios aukštis nėra vienodas: plačiausioje vietoje 0,62, siauriausioje – 0,37. Platesnioji žiedo dalis puošta grioveliais, sudarant centre iškilią, 0,36 pločio, sferą. skersmuo – 1,3, kiaurymės skersmuo – 0,05. 62. Emalės karolis, sunykęs, išliko tik jo šerdis, sprendžiant iš jos, karolis buvo 0,96 aukščio, o kiaurymės skersmuo – 0,35. Preparuojant jį, nustatyta jo puošyba, kuri pasirodė esanti tokia, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44, 48, 50, 58, 60 aprašytųjų karolių. 63. Žalvarinis karolis. H – 0,74–0,64, skersmuo – 1,02´1,06, kiaurymės skersmuo – 0,66. Neornamentuotas. 64. Emalės karolis, sunykęs, liko tik šerdelė, sprendžiant iš kurios karolis būtų 0,85 aukščio, kiaurymės skersmuo – 0,36. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 36, 38, 42, 44, 48, 50, 58, 60, 62 aprašytųjų karolių. 65. Žalvarinis karolis. H – 0,82–0,79, skersmuo – 0,90´0,95, kiaurymės skersmuo – 0,45. Karolio pakraščiai išilgai puošti dviem grioveliais, sudarant centre 0,53 pločio iškilią sferą. 66. Emalės karolis, išlikęs gerai. H – 0,99, skersmuo – 1,34´1,24, kiaurymės skersmuo – 0,48. Karolis padarytas iš raudonos emalės, jos centre, aplink karolį, užlieta žalios emalės juosta, kurioje geltona emale įlietos dvi šakelės, turinčios bendrą pradžios tašką, su lapeliais. 67. Emalės karolis, išlikęs gerai. H – 1,1, skersmuo – 1,38´1,33, kiaurymės skersmuo – 0,35. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 56 aprašytasis karolis (įstrižomis spalvotomis juostelėmis). 68. Emalės karolis, išlikęs prastai. H – 0,94, skersmuo – 1,3, kiaurymės skersmuo – 0,45. Tai raudonos spalvos emalės karolis, kurio centrinėje dalyje dar išlikę žalios emalės likučiai. Greičiausiai tai buvo augalinio ornamento karolis. 69. Emalės karolis, labai blogai išlikęs: nustatyti matmenis tuo tarpu sunku, sulipęs su karoliu Nr. 70. Nustatyta, kad šis karolis buvo puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34,…,64 aprašytieji karoliai. 70. Emalės karolis, sulipęs su Nr. 69 aprašytuoju karoliu. Nustatyti jo matmenų šiuo metu negalima. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34, 64, 69 aprašytieji karoliai. 71. Emalės karolis, gerai išlikęs. H – 0,9, skersmuo – 1,10´1,10, kiaurymės skersmuo – 0,42. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34,…,69 aprašytieji karoliai. 72. Emalės karolis, neblogai išlikęs: ištrupėjęs centras. H – 0,94, skersmuo – 1,28, kiaurymės skersmuo – 0,48. Karolis padarytas iš raudonos emalės, kurio centre užlieta žalios emalės juosta su aukso spalvos augaliniu ornamentu. 73. Emalės (ar stiklo?) karolis, išlikęs labai gerai. H – 0,9, skersmuo – 1,1, kiaurymės skersmuo – 0,29. Tai vadinamasis rantytas karolis, toks, kaip ir Nr. 1 aprašytasis, tik žymiai mažesnis. 74. Emalės karolis, išlikęs labai gerai. H – 1,01–1,90, skersmuo – 1,22´1,29, kiaurymės skersmuo – 0,42. Karolis padarytas iš raudonos emalės, kurio centre užlieta žalios spalvos emalės juosta su aukso spalvos augaliniu ornamentu. 75. Emalės karolis, neblogai išlikęs. H – 0,83, skersmuo – 1,10´1,13, kiaurymės skersmuo – 0,44. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 34,…,71 aprašytieji karoliai. 76. Emalės karolis, sunykęs, likusi tik šerdelės pusė. Sprendžiant iš jos, karolio h – apie 0,82, kiaurymės skersmuo – 0,45. Nustatytas jo puošimas: ornamentuotas taip pat, kaip ir Nr. 34,…,75 aprašytieji karoliai. 77. Emalės karolis, išlikęs labai gerai. H – 1,19–1,20, skersmuo – 1,37´1,38, kiaurymės skersmuo – 0,45. Karolis padarytas iš raudonos emalės, kurios centre užlieta žalios emalės juosta su aukso spalvos augaliniu ornamentu. 78. Emalės karolis, išlikęs gana prastai. H – 1,00, skersmuo – 1,09´1,23, kiaurymės skersmuo – 0,41. Padarytas iš raudonos emalės, centre buvusi žalia juosta. Greičiausiai tai augalinio ornamento karolis. 79. Emalės karolis, išlikęs gerai. H – 1,05, skersmuo – 1,28´1,35, kiaurymės skersmuo – 0,43. Karolis puoštas įstrižomis spalvotomis juostelėmis, iš kurių plačiausios – raudonos spalvos. Tarp šių juostelių sudarytos kompozicijos iš dviejų spalvų ir 3 juostelių – centre siaura žalios spalvos juostelė, o ją „aprėmina“ dvi platesnės geltonos spalvos juostelės.
- Mažasis vėrinys. 1. Emalės karolis, sunykęs, išliko tik šerdelė. Sprendžiant iš jos, karolio būta 0,73 aukščio, kiaurymės skersmuo – 0,05. 2. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. Emalės karolis, labai prastai išlikęs. H – 0,82, skersmuo – 0,90, kiaurymės skersmuo – 0,12. Ornamento nustatyti negalima. 4. Stiklinis karolis, metalizuotas, išlikęs tik „auksinis“ branduoliukas. 5, 6. Stikliniai karoliai, dvigubi, metalizuoti, visiškai sunykę. 7, 8. Stikliniai karoliai, dvigubi, metalizuoti. Bendras h – 1,39, skersmuo – (1)0,79, skersmuo – (2)0,80, kiaurymės skersmuo – 0,08. 9. Emalės karolis, labai gerai išlikęs. H – 0,72, skersmuo – 0,82, kiaurymės skersmuo – 0,30. Puoštas spalvotomis nevienodo pločio, įstrižomis juostelėmis: platesnės juostelės raudonos, juodos, geltonos spalvos. Esama žalios ir pilkos spalvos juostelių. 10. Žalvarinis karolis. H – 0,70, skersmuo – 0,73, kiaurymės skersmuo – 0,25. Ornamento šiuo metu nematyti. 11, 12. Stikliniai karoliai, dvigubi, metalizuoti. 11 Karolis visiškai sunykęs. 12 karolio h – 0,92, skersmuo – 0,93, kiaurymės skersmuo – 0,22. 13. Emalės karolis, gerai išlikęs. H – 0,85, skersmuo – 1,03, kiaurymės skersmuo – 0,33. Puoštas įvairiaspalvėmis įstrižomis juostelėmis, kurių tarpe raudona, balta, geltona, juoda, žalia spalvos. 14, 15. Stikliniai karoliai, dvigubi, metalizuoti. 14 karolis visiškai sunykęs. 15 karolio h – 0,84, skersmuo – 1,04, kiaurymės skersmuo – 0,09. 16. Emalės karolis, gerai išlikęs. H – 0,75, skersmuo – 0,72, kiaurymės skersmuo – 0,25. Puoštas taip pat, kaip ir Nr. 13 aprašytasis karolis. 17, 18. Stikliniai karoliai, dvigubi, metalizuoti. 18 karolis visiškai sunykęs. 17 karolio h – 0,83, skersmuo – 0,95, kiaurymės skersmuo – 0,11. 19. Emalės karolis, labai blogai išlikęs. Nustatyti matmenų ar ornamento negalima. 20. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 21. Stiklinis karolis, metalizuotas, gerai išlikęs. H – 0,76, skersmuo – 1,04, kiaurymės skersmuo – 0,10. 22. Stiklinis karolis, metalizuotas, gerai išlikęs. H – 0,51, skersmuo – 0,65, kiaurymės skersmuo – 0,10. 23. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 24. Stiklinis karolis, metalizuotas, gerai išlikęs. H 0,5, skersmuo – 0,68, kiaurymės skersmuo – 0,12. 25. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 26. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 26. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 27. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 28. Stiklinis karolis, metalizuotas, visiškai sunykęs. 29. Žalvarinis karolis, h – 0,38, skersmuo – 0,50´0,58, kiaurymės skersmuo – 0,20. Ornamento motyvų nematyti. 30, 31, 32, 33. Stikliniai, metalizuoti karoliai, visiškai sunykę.
- Segė, akinė (šalutinės prūsų serijos), žalvarinė. Segės h 7,5, įvijos L – 2,75, lankelio plotis – 1,07, storis – 0,12; kojelės plotis – 2,1. Segės lankelis puoštas dviem išilginiais grioveliais, o susidaręs plotelis – skersinių įkartėlių eile. Kojelė puošta „akučių“ raštu, kurios sudėstytos poromis (matomos dvi poros). Segės adata lūžusi ties įvija, imant segę iš kapo.
- Segė, trikampe kojele, atvira įvija, žalvarinė. Segės h – 4,47, įvijos L – 2,53. Lankelis pusapvalio pjūvio, 0,7´0,36 dydžio. Kojelės plotis – 1,96. Lankelis ties įvija kiek paaukštintas ir puoštas skersinių griovelių raštu. Taip pat lankelis puoštas ir ties sandūra su kojele. Segės adata pilnai išlikusi ir nepažeista.
- Smeigtukas, ritinis, 1-os grupės, žalvarine galvute ir geležine adata. Smeigtukas lūžęs į tris dalis, jo galvutė ir adatos dalis išlaikė nemažai organinės medžiagos: pilnai galima įžiūrėti vilnonės medžiagos raštą,o galvutės apatinė ritelė išlaikė, regis, medienos liekanų. Smeigtuko l 14,9, galvutės h – 2,4, viršutiniojo apskritimo (ritelės) skersmuo – 1,63, apatiniojo – 1,24, žalvarinio strypelio skersmuo – 0,73. Tuojau po apatiniąja ritele yra ąselė. Nustatyti žalvarinės dalie ilgį trukdo organinė medžiaga. Smeigtuko viršutiniosios ritelės plokštuma puošta brūkšneliais, sudarančiais kryžių, kurio centras praktiškai sutampa su ritelės centru. Briauna puošta smulkių skersinių įkartų eile aplink visą ritelę.
- Apyrankė, apskrito pjūvio „akinė“, žalvarinė. 8,726,8 dydžio. Padaryta iš 1,00´0,83 skersmens žalvarinės juostos, kuri galuose siaurėja ir siekia 0,68´0,54 dydžio. Visa apyrankės išorinė pusė trijų dvigubų griovelių pagalba suskirstyta į 2 dalis. Tarpai tarp dvigubų griovelių išpuošti smulkių trikampėlių raštu ir sudaro „rombinį“ raštą. Dvi didžiosios plokštumos puoštos „akučių“ ornamentu. Apyrankės galai išpuošti skersinių griovelių raštu (kairės rankos).
- Apyrankė, apskrito pjūvio, „akinė“, žalvarinė, 8,46´7,1 dydžio. Padaryta iš 1,02´0,85 skersmens žalvarinės juostos, kuri galuose susiaurinta – 0,74´0,63. Puošta taip pat, kaip ir Nr. 7 aprašytoji (dešinioji ranka).
- Žiedas, įvijinis, žalvarinis. Padarytas iš trikampio pjūvio, 0,15´0,10 skersmens juostelės. Galai kiek išploti. Žiedo skersmuo – 2,27, h – 1,5, sudarytas iš 6 įvijų (kairės rankos).
- Žiedas, įvijinis, žalvarinis. Padarytas iš pusapvalio pjūvio, 0,29´0,20 skersmens vielos, susuktas trimis įvijomis. Žiedo galai susiaurinti, o briaunelės puoštos trikampių „dantelių“ eilutėmis taip, kad kiekvienos įvijos „dantukai“ sueina vienas į kitą. Žiedo skersmuo – 2,5, h – 0,83 (dešinės rankos).
- Žiedas, įvijinis, žalvarinis. Padarytas iš trikampio pjūvio, 0,19´0,12 skersmens juostelės, susuktas penkiomis įvijomis. Žiedo galai išploti. Jo skersmuo – 2,44, h – 1,6. Jis gan prastai išlikęs, lūžęs į 5 dalis (dešinės rankos).
-