1,12 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. E, F, G – 10, E, F, G – 11, atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas V–R kryptimi. Kapo duobė pailgos formos, užapvalintais galais, iš aplinkinio žemės paviršiaus besiskirianti pilka spalva. Jos V ir R gale tyrinėjimų metu susidurta su smulkiais medžio angliukais. Kapo duobės ilgis 2,36 m, plotis V gale – 0,69, R – 0,69 m.

1,68 m gylyje nuo žemės paviršiaus, V kapo duobės pakraštyje, 0,55–0,60 m atstumu nuo jo, beveik ties centrine kapo ašimi, atsidengė apatinio ir viršutinio žandikaulio fragmentai su išlikusiais dantimis. Jokių kitų griaučių šiame kape nerasta. Nustatyti mirusiojo padėties kape nepavyko. Tačiau kapo duobės orientacija ir žandikaulių padėtis leidžia nustatyti kapo orientavimą. Kapas buvo orientuotas į ŠV 279° kryptimi.

Įkapės:

0,72–0,74 m nuotolyje nuo V duobės pakraščio ir 3 cm nuotolyje nuo Š kapo sienos, matyt, mirusiojo peties srityje, 2 cm žemiau žandikaulių lygio, atsidengė Romos imperijos laikų moneta aversu į kapo išorę. Praktiškai matoma monetos pusė buvo padegta organine medžiaga, kuri paimta laboratorinei analizei. Negalutiniais duomenimis, rastoji moneta gali būti Marko Aurelijaus (161–180 m) sestercijas.

Toliau preparuojant kapą, 1,78 m gylyje, pasirodė nejudintas žemės sluoksnis, todėl tyrinėjimai buvo nutraukti. Nei dirbinių, nei organinės medžiagos liekanų kapo dugne nerasta.