Dauglaukio 43 moters kapo planas: A, C, D, E – skobtinio karsto pjūviai su medienos likučiais; B. Skobtinis karstas su medienos likučių vietomis. Įkapės: 1. Žalvarinė laiptelinė segė. E. Jovaiša, 1988. Sudarė E. Jovaiša, 2021.
Dauglaukio 43 moters kapo radiniai: 1. Žalvarinė laiptelinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.
Žalvarinė laiptelinė segė. E. Jovaišos piešinys, 2021.
Radinių aprašymas
-
-
- Segė, laiptelinė (trijų laiptelių), žalvarinė, atvira geležine įvija. Segės h – 4,12. Laiptelių dydžiai (nuo įvijos laiptelio): 1) 1,74´0,65, 2) 1,78´0,66, 3) 1,33´0,67. Segės lankelis tarp pirmojo ir antrojo laiptelio stačiakampio pjūvio, 0,78 pločio ir 0,15 storio. Lankelis tarp antrojo ir trečiojo laiptelio trikampio pjūvio: ties antruoju laipteliu 1,2, o ties trečiuoju – 0,87 pločio, storis – 0,34. Segės paviršius, kaip atrodo, neornamentuotas, geležinė įvija ir adata pažeistos erozijos ir praktiškai neišlikusios.
-
Dauglaukio plokštinis kapinynas,
Tauragės rajonas, 1988 metai,
43 moters kapas,
150–220 m. po Kr.
1,05 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. K, L – 4, L, M – 3, atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas PR–ŠV kryptimi. Ši kapo duobė ryškiai išsiskiria iš visų tirtųjų Dauglaukio kapinyne. Pirmiausia dėl neįtikėtino medžio angliukų koncentracijos kapo duobės plote. Antra, kapo duobės kontūras buvo ryškiai „aprėmintas“ perdeginto medžio segmentu, kurio plotis 6–7 cm. Greičiausiai tai buvusio skobtinio karsto liekanos. Sunku pasakyti, kodėl jis perdegintas. Gal jis buvo viduje išdegintas? Jei tai skobtinio karsto likučiai, tai jis buvęs 2,30 m ilgio, vienodo, 0,79 m pločio PR ir ŠV krašte, užapvalintais kraštais. Jo ilgis pagrinde siekė 2,05 m.
Preparuojant karstą, 1,40 m gylyje nuo žemės paviršiaus, tiksliai ant centrinės kapo ašies, 0,54 m atstumu nuo PR karsto gale rasta žalvarinė laiptelinė segė su atvira, geležine įvija. Ji taip pat orientuota PR (kojele) ir ŠV (įvija) kryptimi. Atkreipia dėmesį faktas, jog po 2–3 cm, 1,45 m gylyje nuo žemės paviršiaus, atsidengė karsto dugnas, išsiskyręs intensyvia juoda spalva. Paprastai tokios įkapės turėtų glūdėti kiek aukštesniame lygyje. Tad peršasi prielaida – gal tai buvęs ypatingas (simbolinis?) kapas? Tai gal paaiškintų perdeginto karsto prasme. Preparuojant karstą, be segės, kiek aukštėliau buvo rastas mažytis geležies fragmentėlis, kuris labai sunykęs. Jokių liekanų kape nerasta.
Karsto orientacija ir segės padėtis kape leidžia teigti, jog šis kapas ubo orientuotas į PR 155° kryptimi.
Tame pat horizonte, 1,05 m gylyje, ŠV karsto pakraštyje, atsidengė ir labai intensyvios laužavietės liekanos.