Dauglaukio 55 moters kapo planas: A. Kapo duobės ribos. Radiniai: 1. Žalvarinis smeigtukas; 2. Gintarinis smagratis (?); 3. Geležinis lazdelinis smeigtukas; 4–5. Žalvarinės juostinės apyrankės; 6–7. Romos imperatorių Trajano arba Adrijano monetos. E. Jovaiša, 1989. Sudarė E. Jovaiša, 2021.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapo radiniai: 1. Geležinis lazdelinis smeigtukas; 2. Gintarinis smagratis (?); 3–4. Romos imperatorių Trajano arba Adrijano monetos; 5–6. Žalvarinės juostinės apyrankės. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio 55 moters kapo radiniai: Romos imperatorių Trajano arba Adrijano moneta. Reversas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2420-24. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Dauglaukio 55 moters kapo radiniai: Romos imperatorių Trajano arba Adrijano moneta. Aversas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2420-25. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapas in situ. E. Jovaiša, 1989.

Dauglaukio 55 moters kapo radiniai: Romos imperatorių Trajano arba Adrijano moneta. Aversas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2420-24. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Dauglaukio 55 moters kapo radiniai: Romos imperatorių Trajano arba Adrijano moneta. Aversas. Vytauto Didžiojo karo muziejus. AR-2420-25. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Radinių aprašymas

      1. Smeigtukas, geležinis, lazdelinis. L – 10,0, adatos l – 8,08, galvutės skersmuo – 2,14. Prie adatos yra išlikusio audinio (?) pėdsakai, sulūžęs į 3 dalis. Sutvirtintas 20% BMA/EMA skiediniu.
      2. Smeigtuko (?), žalvarinio, adatos (?) dalis. L – 6,9, skersmuo – 0,22, ties smaigaliu – 0,15.
      3. Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,15´1,07) žalvarinės juostos, kuri galuose susiaurinta (0,80´0,83). Apyrankės dydis – 6,85´5,67. Lankelis ornamentuotas išilginiais grioveliais, o sudarytos juostelės – akučių ir smulkių įkartų raštu. Akutės ir įkartos komponuotos taip: arčiau briaunos yra įkartų juostelė, sekanti – akučių ir t. t. Centre – akučių juostelė, galuose – dviem dvigubais skersiniais grioveliais atskirtas 1,06 ilgio plotelis, kuris puoštas tinkliniu raštu.
      4. Apyrankė, pusapvalio pjūvio, žalvarinė. Padaryta iš pusapvalės (0,14´1,05) žalvarinės juostos, kuri galuose susiaurinta (0,88´0,82). Apyrankės dydis – 6,76´5,50. Lankelis ornamentuotas išilginiais grioveliais, o sudarytos juostelės – akučių ir smulkių įkartų raštu. Akutės ir įkartos komponuotos taip: arčiau briaunos yra įkartų juostelė, sekanti – akučių ir t. t. Centre – akučių juostelė, galuose – dviem dvigubais skersiniais grioveliais atskirtas 1,06 ilgio plotelis, kuris puoštas tinkliniu raštu.
      5. Moneta, žalvarinė, Romos imperijos sestercijus. Netaisyklingo apskritimo formos; skersmuo – 3,24´3,22, storis – 0,40, 0,34. Monetos averse matyti vyriškos lyties asmens profilis. Legendos perskaityti neįmanoma. Reversas stipriai paveiktas erozijos. Po restauracijos nustatyta, kad tai Trajano arba Adrijano moneta.
      6. Moneta, žalvarinė, Romos imperijos sestercijus. Netaisyklingo apskritimo formos; skersmuo – 3,36´3,10, storis – 0,30, 0,28. Monetos averse matyti vyriškos lyties asmens profilis. Legendos perskaityti neįmanoma. Reversas stipriai paveiktas erozijos. Po restauracijos nustatyta, kad tai Trajano arba Adrijano moneta.
      7. Gintarinis smagratis (?). Skersmuo – 1,98, h – 1,03, kiaurymė iš abiejų pusių piltuvėlio formos – skersmuo – 0,67, 0,64. Briaunoje išskaptuotas griovelis, matyt, siūlui leisti (?). griovelio plotis – 0,5, dugne – 0,2, gylis – 0,2. Dirbinys labai gerai išlikęs, tik vienoje pusėje gintaras nežymiai pairęs.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1989 metai,

55 moters kapas,

150–220 m. po Kr.

0,82 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, kv. D8, E8, E7, F6, pastebėta neryški kapo duobės kontūro dalis, orientuota Š–P kryptimi. Kapo duobės ilgis ir plotis paaiškėjo tik ištyrus kapą. Jos ilgis – apie 2,3 m, plotis P gale – 0,82 m ir Š gale – 0,80 m.

0,85 m gylyje, PR kapo dalyje pastebėtas kaukolės „šešėlis“. Griaučiai visiškai sunykę: likęs vos įžiūrimas mirusiosios „šešėlis“ smėlyje. Atrodo, jog mirusioji buvo palaidota aukštielninka, o galva orientuota į PR 166° kryptimi.

Įkapės:

Galvūgalyje, 0,86 m gylyje, 0,46 m atstumo nuo P kapo duobės galo ir 0,36 m nuo V kapo duobės krašto, atsidengė gintarinis smagratis (?).

0,88 m gylyje, 0,82 m atstumu nuo P kapo duobės galo ir 0,20 m nuo V kapo duobės krašto atsidengė geležinio lazdelinio smeigtuko galvutės fragmentas. 0,87 m gylyje, 0,79 m atstumu nuo P kapo duobės galo ir 0,35 m nuo V kapo duobės krašto, atsidengė smeigtuko adata. Atstumas tarp abiejų fragmentų – 0,09 m.

0,86 m gylyje, 0,90 m atstumu nuo P kapo duobės galo ir 0,20 m nuo V kapo duobės krašto, rasta žalvarinė apyrankė. 0,90 m atstumu nuo P kapo duobės galo ir 0,25 m nuo R kapo duobės krašto, atsidengė antroji apyrankė. Atstumas tarp apyrankių – 0,28 m.

0,89 m gylyje, mirusiosios galvūgalyje, 0,15 m atstumu nuo P kapo duobės galo ir 0,28 m atstumu nuo R kapo duobės krašto, rastas perlūžęs žalvarinio smeigtuko ar adatos fragmentas.

0,84 m gylyje, 0,96 m nuo P kapo duobės galo ir 0,22 m nuo R kapo duobės krašto, rasta žalvarinė Romos imperijos moneta. Šalia jos, 0,04 m atstumu į Š, 0,88 m gylyje, buvo rasta antroji Romos imperijos laikų moneta.

Preparuojant kapą, 1,0 m gylyje, buvo pasiektas kapo duobės dugnas. Nei dirbinių, nei organinės medžiagos liekanų kapo dugne nerasta.