Dauglaukio 101 kapo planas: A. Kapo duobės kontūras; B. Akmuo kapo aplinkoje. Radiniai: 1. Geležinis įmovinis ietigalis; 2. Geležinis įtveriamasis peilis; 3. Romos imperatoriaus Decijaus (249–251 m. po Kr.) varinis sestercijas; 4. Geležinė segė. E. Jovaiša, 1993. Sudarė E. Jovaiša, 2022.

Dauglaukio 101 kapo radiniai: 1. Romos imperatoriaus Decijaus (249–251 m. po Kr.) varinis sestercijas. Aversas. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Dauglaukio 101 kapo radiniai: 1. Geležinis įmovinis ietigalis; 2. Geležinė segė; 3. Geležinis įtveriamasis peilis; 4. Romos imperatoriaus Decijaus (249–251 m. po Kr.) varinis sestercijas. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Dauglaukio 101 kapo radiniai: 1. Romos imperatoriaus Decijaus (249–251 m. po Kr.) varinis sestercijas. Reversas. V. Abramausko nuotrauka, 2021.

Radinių aprašymas

1. Geležinis įmovinis ietigalis. I tipas (periodas C1a–C2 – 150–300 metai po Kr.). Trumpa rombo formos plunksna su iškyla per vidurį bei ilga įmova. Ietigalio ilgis – 16,5 cm, įmovos ilgis – 8,0 cm, gylis – apie 6,0 cm. Plunksnos ilgis – 7,6 cm, plotis – 3,37 cm. Įmovos skersmuo ties plunksna – 1,8×1,9 cm, išorinis – 2,6×2,9 cm. Ietigalio įmova ir plunksna neornamentuotos.

2. Geležinis peilis lenkta nugarėle (periodas B2, B2-C1, C1a–C2 – 70–300 metai po Kr.). Ant peilio įkotės išlikęs nežymus medžio fragmentas. Peilio ilgis – 15 cm, įkotės ilgis – 2 cm, ašmenų plotis – 1,5 – 3,3 cm, nugarėlės storis – 0,4 cm.

3. Geležinė segė lenkta kojele (1 grupė, periodas C1a/C1b/C2/C3/D – 150–200 – 350–450 metai po Kr.). Segės aukštis – 6 cm, segės įvijos plotis – 3,8 cm, atstumas nuo adatos iki lankelio – 2 cm.

4. Moneta. Romos imperatoriaus Decijaus (249–251 m. po Kr.) sestercijas. Skersmuo – 2,6×2,7 cm, monetos storis – 0,4 cm.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1993 metai,

101 vyro kapas,

220 – 260 metai po Kr.

V tiriamajame plote, kv. I,J–1, H,I,J–2, 150 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus išryškėjo kapo duobės kontūras.

Kapo duobė iš aplinkinės žemės skyrėsi žemių ir priemaišų sudėtimi: vyravo gelsvos spalvos smėlis. Duobė buvo pailgos formos, užapvalintais galais. Ji orientuota ŠV–PR kryptimi. Duobės ilgis – 220 cm, plotis – 75 cm (ŠV), 75 cm (PR).

Preparuojant kapo sampilą, 150–170 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, visame kapo duobės plote ir ypač PR jo gale aptikta daug medžio angliukų. Preparuojant kapo aplinką, karsto liekanų nerasta.

160 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, V duobės krašte rastas vienas akmuo. Jis rastas dešinėje mirusiojo pusėje ant V kapo duobės krašto. Akmuo buvo stačiakampio formos, jo matmenys: ilgis – 20 cm, plotis – 10 cm, aukštis – 12 cm.

160 cm gylyje nuo žemės paviršiaus atsidengė nenustatyto amžiaus vyro palaikai. Mirusiojo griaučių išlikę tik kaukolės kaulų fragmentai. Mirusysis palaidotas aukštielninkas. Nei dešinės, nei kairės rankos padėtis nenustatyta. Kojos ištiestos. Mirusysis orientuotas į ŠV 354° kryptimi.

Mirusiojo kape rasta karybos, ūkio, prekybos reikmenų bei krūtinės papuošalų. Iš viso kape rasti 4 daiktai

Karybos reikmenys.

Dešinėje galvos pusėje, 157 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, 27 cm nuo Š kapo duobės galo ir 9 cm nuo V duobės karšto, rastas geležinis įmovinis ietigalis (rombo formos plunksna). Jis buvo padėtas lygiagrečiai kapo ašiai, orientuotas ŠV–PR kryptimi.

Ūkio reikmenys.

Dešinėje krūtinės pusėje, 160 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, 62 cm nuo Š kapo duobės galo ir 8 cm nuo V duobės krašto, rastas geležinis įtveriamasis peilis. Jis buvo padėtas lygiagrečiai  kapo ašiai, ašmenimis į kapo duobės išorę, įkote galvos link, orientuotas ŠV–PR kryptimi.

Prekybos reikmenys.

Dešinėje krūtinės pusėje, 163 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, 72 cm nuo Š kapo duobės galo ir 13 cm nuo V duobės karšto, rasta žalvarinė Romos imperijos moneta (sestercijus, neidentifikuotas). Ji buvo padėta aversu į viršų.

Krūtinės papuošalai.

Krūtinės srityje, 161 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, 65 cm nuo Š kapo duobės galo ir 30 cm nuo V duobės krašto, rasta geležinė segė lenkta kojele.