Dauglaukio 30 vyro kapo planas: A. Kapo duobės linija. 1. Geležinis įmovinis kirvis; 2. Žalvarinė laiptelinė segė; 3. Geležinis kovos peilis. E. Jovaiša, 1986. Sudarė E. Jovaiša, 2021.

Dauglaukio 30 vyro kapas in situ. E, Jovaiša, 1986.

Dauglaukio 30 vyro kapas in situ. E, Jovaiša, 1986.

Atidengiant Dauglaukio 30 vyro kapą. Audronė Bliujienė, Arvydas Žvirblis. E, Jovaiša, 1986.

Dauglaukio 30 vyro kapo radiniai: Geležinis įmovinis kirvis; 2. Geležinis kovos peilis. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Žalvarinė laiptelinė segė. Vytauto Didžiojo karo muziejus. A. Užgalio nuotrauka, 2011.

Žalvarinė laiptelinė segė. E. Jovaiša, 2021.

Radinių aprašymas:

  1. Kirvis, geležinis, įmovinis. H – 15,9, ašmenų plotis 4,6, įmovos Æ4,3, vidinis Æ3,1. Įmovoje yra išlikę medžio likučių.
  2. Segė, žalvarinė, laiptelinė.
  3. Peilis, geležinis, tiesia nugarėle, L – 17,8, įkotės C – 5,2, ašmens plotis – 2,3, nugarėlės storis – 0,6. Įkotėje yra medžio likučių.

Dauglaukio plokštinis kapinynas,

Tauragės rajonas, 1986 metai,

30 vyro kapas,

150–220 m. po Kr.

0,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. E 2, 3, 1; F 3, 4, atsidengė kapo duobės kontūras, orientuotas R-V kryptimi. Duobės kontūras pailgos formos, užapvalintais galais, R galas kiek platesnis. Duobės ilgis 2,16 m, plotis R gale 0,69 m V – 0,61 m. Kapo duobė nėra visiškai taisyklinga: Š ir P jos sienose pastebimi nedideli profiliavimai. Kapo duobės Š pusėje pastebėtas šviesesnės žemės „dvigubas“ kontūras, kuris tarsi gaubė Š sieną ir gerai atsiskyrė nuo tamsiai pilkos kapo duobės.

0,7 m horizonte, R duobės gale, atsiskleidė griaučių likučiai ir pasirodė geležinis įmovinis kirvis. 0,82 m gylyje atidengtas visas kapas. Griaučių išlikę tik pakauškaulis, nežymūs šlaunikaulių ir blauzdikaulių fragmentai. Sprendžiant iš jų, mirusysis buvo palaidotas kiek neįprastai: atrodo, mirusiojo kūnas buvo pritrauktas arčiau Š duobės krašto ir, galimas dalykas, kiek pasuktas ant kairiojo šono. Neįprasta ir kapo duobės plokštuma: galvūgalyje dirbiniai ir pakauškaulio likučiai atsidengė 0,7 m horizonte, o kojūgalyje esantis peilis – 0,82 m horizonte. Matyt kapo duobė buvo iškasta kiek nuožulniai V kryptimi, o aukščio skirtumas tarp galvūgalio ir kojūgalio sudarė 0,12 m. Orientuotas į ŠR 88° kryptimi.

Įkapės:

0,37 m atstumu nuo R duobės pakraščio ir 0,1 m nuo centrinės kapo ašies, įstrižai jos, rastas geležinis įmovinis kirvis, kurio ašmenys buvo atkreipti į Š kapo sieną. Susidarė įspūdis, jog kirvis kadaise buvo įsmeigtas į kapo dugną mirusiojo dešiniojo peties srityje, ir, laikui bėgant, nusviro. Apie tai liudija įmovos kampas, ašmenų padėtis ir vidinėje kirvio pusėje išlikę audinio, austo „eglutės“ raštu, fragmentas. Turint omenyje neįprastą kūno padėtį duobės atžvilgiu ir audinio fragmentą vidinėje kirvio pusėje, galima prielaida, jog mirusysis nebuvo palaidotas karste. Krūtinės srityje dešinėje jos pusėje, 0,08 m kojūgalio link nuo kirvio įmovos rasta žalvarinė laiptelinė segė, kurios įvija atkreipta į Š duobės sieną. Ji taip pat įstriža centrinės kapo ašies atžvilgiu. 1,1 m atstumu nuo R kapo duobės pakraščio, išilgai kairiosios kojos blauzdikaulio, išilgai centrinei kapo ašiai, smaigaliu galvūgalio link rastas geležinis peilis, kurio ašmenys buvo atgręžti į P kapo duobę.

Tikrinant kapo duobės dugną, kuris baigėsi po 0,10 m, nei radinių, nei organinės medžiagos likučių nerasta.