Lauksvydų plokštinis kapinynas, Kauno rajonas, 1978 metai,

moters kapas 16

350–450 metai po Kristaus

0,55 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. D–5, E–4,5, atsidengė kaukolės viršugalvis. Kapo duobės kontūras iš aplinkinės žemės sluoksnių neišsiskyrė. Kaukolės viršugalvio lygyje, juosmens srityje buvo atidengti paskiri žmogaus kaulai ir sulaužytų dirbinių (šaukštinės antkaklės šaukštelis, lazdelinio smeigtuko ar geležinės ylos adata) dalys. Be to, suardyti ir mirusiojo pėdų kaulai, tačiau likę griaučiai rasti pirminėje būsenoje. Atrodo, kad vėlesniais laikais čia buvo kasta duobė, į kurią sumesti paskiri kaulai bei dirbinių fragmentai iš kito – suardyto kapo.

0,76 m gylyje atsidengė labai gerai išlikę moters griaučiai. Jų ilgis – 1,69, plotis ties petikauliais – 0,36 m, ties alkūnkauliais – 0,38 m.

Mirusioji palaidota aukštielninka, galva kiek pakreipta į dešinę pusę ir viršugalviu orientuota PR kryptimi. Dešinioji ranka buvusi sulenkta smailiu kampu ir dilbio kaulai siekė dešinįjį mentikaulį. Kairiosios rankos padėtis identiška dešiniosios padėčiai. Kojos ištiestos, atstumas tarp kelių – 8 cm. Griaučiai atrodo gana suspausti, nors karsto pėdsakų atsekti nepavyko.

Preparuojant kapa, apatinio žandikaulio, kairiojo skruostikaulio srityje pastebėta daug organinės medžiagos pėdsakų, kurie išsiskyrė intensyvia juoda spalva. Organinės medžiagos liekanų gausu buvo ir abiejų žalvarinių apyrankių viduje. Dešinėje krūtinės pusėje, tarp krūtinkaulio ir dešiniojo dilbio kaulų atsidengė audinio likučiai (audinio pavyzdžio paimti nepavyko. Padaryta spalvota skaidrė). Visame griaučių plote susidurta su smulkiais medžio angliukais. Ypač jų daug krūtinės ir kojų pėdų srityje. Prie apatinių galūnių medžio anglys stambios ir išsidėsčiusios atskirais lizdais.

Įkapės: kairiajame mirusiosios galvūgalyje, 14 cm nuo kairiojo smilkinkaulio, išilgai centrinės kapo ašies, įkote kojūgalio link ir ašmenimis į kapo išorę, rastas geležinis 12,43 cm ilgio peilis. Dešiniajame mirusiosios galvūgalyje, 11 cm nuo dešiniojo smilkinkaulio, kiek įstrižas centrinei kapo ašiai, rastas 10,93 cm ilgio geležinė yla. Kairėje apatinio žandikaulio pusėje, 3,2 cm nuo jo, adatos smaigaliu viršugalvio link, rastas geležinis lazdelinis smeigtukas. Jis deformuotas, lūžęs į tris dalis ir smeigtuko galvutė nėra vienoje linijoje su adata. Tai, matomai, yra žemių spaudimo rezultatas. Derinant smeigtuko padėtį su atidengtu audinio fragmentu, peršasi prielaida, kad mirusioji buvo įvyniota į storą maršką, kuri kairėje galvos pusėje buvo persmeigta geležiniu lazdeliniu smeigtuku. 17 cm nuo viršugalvio kojūgalio link ir 1 cm nuo kairiojo žandikaulio rastas tamsiai mėlynos spalvos stiklinis karolis. Karolis statmenas centrinei kapo ašiai. Prie pat šio karolio rasta žalvarinė įvija, kuri jungiasi su karolių ir toliau tęsiasi po apatiniu žandikauliu. 3,2 cm nuo pirmojo karolio, prie pat apatinio žandikaulio vidurio rastas antras tokios pat formos (tik mažesnis) tamsiai juodos spalvos karolis. Jis kiek įstrižas kapo ašiai.

Ant kairiosios rankos dilbio kaulų, 22 cm nuo apatinio žandikaulio buvo rasta žalvarinė juostinė apyrankė. Ant tos pačios rankos, 4,2 cm nuo apatinio žandikaulio, ant stuburo slankstelių sukritusių pirštų kaulo rastas žalvarinis juostinis žiedas. Ant dešiniosios rankos dilbio kaulų, 20 cm nuo apatinio žandikaulio rasta antra žalvarinė juostinė apyrankė.

Nuėmus kaukolę, toliau buvo tiriama karolių apvarą. Pasirodė, kad žalvarinė įvija – tai jungiamoji karolių apvaros dalis. Be anksčiau rastųjų dar aptikti du tokie patys tamsiai mėlyni karoliai, už 3 cm nuo aprašytojo pirmojo karolio žalvarinė įvija užsibaigė karolių. Tenka pastebėti, kad įvija ir karolis ėjo gilyn, darydami lanką į kapo vidų. Už 2 cm nuo šio karolio žalvarinė įvija užsibaigė 4–tuoju karoliu. Nuo šio karolio žalvarinė įvija staigiai leidosi į kapo vidų. Toliau tiriant plote, karolių nerasta. Tokiu būdu, atrodo, kad mirusiosios kaklas buvo puoštas karolių apvarą, kuriuos jungė žalvarinės įvijos. Įvijų viduje rasta siūlų liekanų. Šoniniai apvaros karoliai trumpesni ir didesnio skersmens, o centrinis karolis – ilgesnis ir mažesnio skersmens. Tenka pastebėti, kad žalvarinės įvijos labai sunykusios ir ne visos jos išliko. Tad tikrasis apvaros ilgis lieka neaiškus.

Tikrinant kapo duobės dugną, nei radinių, nei organinės medžiagos liekanų nerasta.