Penkiagubo kapo planas: A – vyras; B – vyras; C – moteris; D – moteris; E – paauglys/ė. Įkapės: 1) peilis; 2) ietigalis; 3) peilis; 4) galąstuvas; 5) karolių vėrinys; 6) juostinės apyrankės; 7) puodo šukė; 8) kirvis; 9) kepuraitės žalvariniai papuošalai; 10) antkaklė šaukštiniais galais; 11) juostinės apyrankės. E. Jovaiša, 2019.

Lauksvydų penkiagubo kapo moters (D) galvos sritis). E. Jovaišos nuotrauka, 1978.

Lauksvydų penkiagubas kapas. E. Jovaišos nuotrauka, 1978.

Lauksvydų penkiagubo kapo vyro (A) radiniai. Vytauto Didžiojo karo muziejus. Artūro Užgalio nuotrauka, 2009.

Lauksvydų penkiagubo kapo moters (C) radiniai. Čia esantis kirvis, greičiausiai, priklausę B vyrui arba E paaugliui(ei). Vytauto Didžiojo karo muziejus. Artūro Užgalio nuotrauka, 2009.

Lauksvydų penkiagubo kapo piešinys. Dail. G. Jonkus, 1978.

Lauksvydų penkiagubo kapo vyro (B) radiniai. Vytauto Didžiojo karo muziejus. Artūro Užgalio nuotrauka, 2009.

Lauksvydų penkiagubo kapo moters (D) radiniai. Vytauto Didžiojo karo muziejus. Artūro Užgalio nuotrauka, 2009.

Lauksvydų plokštinis kapinynas, Kauno rajonas, 1978 metai,

penkiagubas kapas 20

350–450 metai po Kristaus

0,32 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv.C–6, D–6,7,8, F–6, 7,8, vienas šalia kito atsidengė 3 kapų kaukolių viršugalviai. Kapo duobė iš aplinkinės žemės neišsiskyrė ir negalėjo išsis­kirti. Preparuojamoje vietoje buvusi šiukšlių duobė: čia už­kasti šiferio gabalai, batų liekanos, žvakės ir kt.

0,43 m gylyje nuo žemės paviršiaus paaiškėjo, jog čia esąs penkiagubas kapas. 1,60×2,20 m žemės plote keturi mirusieji buvo padėti šalia vienas kito vienoje eilėje: du vyrai, dvi moterys, o paskutiniajai moteriai ant kojų buvo uždėtas paauglys. Visi mirusieji orientuoti galvomis Š kryptimi. Griaučiai išsilaikė vidutiniškai. 4 iš jų kaukolės sužalotos (sutrupintos). Matomai, jos nukentėjo, kasant šiukšlių duobę. Laimingo atsitiktinumo dėka įkapės žymiau nenukentėjo ir rastos pirminėje vietoje.

Vyro griaučiai A

Griaučiai išlikę blogai: suardyta kaukolė, kurios likę tik fragmentai, nėra dešiniosios kojos šlaunikaulio, kairiojo blauzdikaulio, sunykę dubens kaulai. Griaučių ilgis – 1,74 m, plotis ties petikauliais – 0,44 m.

Mirusysis palaidotas aukštielninkas, galva nusvirusi į kairę pusę ir viršugalviu nukreipta į Š. Dešinioji ranka kiek atmesta į šalį, sulenkta smailiu kampu ir dilbio kaulai yra netoli kairiojo žastikaulio. Dairioji ranka taip pat kiek atmesta, sulenkta smailiu kampu ir dilbio kaulai buvo juosmens srityje. Kojos, sprendžiant iš likusių kaulų, buvo ištiestos.

Įkapės; 11 cm nuo dešiniojo blauzdikaulio pabaigos ir 1 cm nuo jo į išorę, viršūne kojūgalio link ir ašmenimis į kapo išorę, rastas geležinis, 18,65 cm ilgio, peilis. Kairiajame .viršugalvyje, 3 cm nuo jo, įmova kojūgalio link ir išilgai kapo ašies, rastas geležinis, 24,3 cm ilgio, ietigalis.

Tikrinant žemę po griaučiais, nei radinių, nei organinės medžiagos nerasta.

Vyro griaučiai B

Griaučiai išlikę pusėtinai: sugniuždyta kaukolės smegeninė, nėra veidinės dalies, sunykęs dešinysis dubenkaulis, kairiojo – likęs tik fragmentas. Griaučių ilgis – 1,60 m, plotis ties petikauliais – 0,33 m, ties alkūnkauliais – 0,44 m.

Mirusysis palaidotas aukštielninkas, galva tiesi ir viršugalviu nukreipta į Š. Dešinioji ranka atmesta, alkūnkaulis liečiasi su griaučių A kairiuoju žastikauliu. Dilbio kaulų likusi tik dalis, ir, atrodo, kad jie turėjo siekti dubenį. Kairioji ranka sulenkta smailiu kampu ir rasta juosmens srityje. Kojos ištiestos, atstumas tarp kelių – 10 cm.

Įkapės; kairėje kapo pusėje, išilgai centrinės kapo ašies, 11 cm nuo kairiojo žandikaulio ir 2 cm nuo kairiojo žastikaulio viršūnės rastas, geležinis, 19,6 cm ilgio, peilis, kurio viršūnė nukreipta į Š. Kairiojo dubens srityje rasta maža puodo šukė.

Tikrinant žemę po griaučiais, nei radinių, nei organinės medžiagos nerasta.

Moters griaučiai C

Griaučiai išlikę gerai. Jų ilgis – 1 ,57 m, plotis ties petikauliais – 0,35 m, ties alkūnkauliais – 0,43 m.

Mirusioji palaidota aukštielninka, galva pasvirusi į kairę pusę ir viršugalviu nukreipta į Š. Dešinioji ranka sulenkta smailiu kampu ir pirštų kaulai siekė kairįjį petikaulį. Kairioji ranka atmesta į šalį, alkūnė pakišta po griaučių D žastikauliu, o dilbio kaulai siekė juosmens sritį. Kojos ištiestos, atstumas tarp kelių – 7 cm.

Įkapės; po dešiniuoju pakauškauliu rastas stačiakampio formos, 10,38×3,0x2,77 cm dydžio, akmeninis galąstuvas. Ant dešiniosios rankos riešo buvusios užmautos 3 žalvarinės juostinės apyrankės. Ant kairiosios rankos buvo 2 žalvarinės juostinės apyrankės: viena – ant riešo, kita –4,5 cm nuo pastarosios ant dilbio. Po apatiniuoju žandikauliu, jo viduje rasta karolių. Vienas – iš vidaus lyg paauksuotas – karolis rastas ties apatiniojo žandikaulio viduriu. Iš abiejų jo pusiu buvo po vieną tamsiai mėlynos spalvos dvigubo nupjauto kūgio ištęsti karoliai. Toliau sekė labai smulkūs karoliukai ir tiksliai nustatyti Jų padėtį nepavyko. Iš viso po apatiniuoju žandikauliu surinkti 29 karoliai, kurie sudarė 16,65 cm ilgio apvarę. Kojūgalyje, 0,43 m nuo blauzdikaulių pabaigos, skersai kapo ašiai, asmenimis į V, įmova į R rastas 17,5 cm ilgio geležinis įmovinis kirvis. Kuriam iš kape palaidotų individų jis priklausė – pasakyti sunku. Atrodo, kad jis galėjo priklausyti paaugliui.

Tikrinant žemę po griaučiais, nei radinių, nei organinės medžiagos nerasta.

Moters griaučiai D

Griaučiai išlikę pusėtinai: kaukolės viršugalvis ir dalis veidinės dalies sulaužyti. Griaučių ilgis – 1 ,24 m, plotis petikauliais – 0,32 m, ties alkūnkauliais – 0,36 m.

Mirusioji palaidota aukštielninka, galva nusvirusi į kairę pusę ir viršugalviu nukreipta į Š. Dešinioji ranka kiek atmesta į šalį, sulenkta 90° kampu ir dilbio kaulai atsiremia į paauglio viršugalvį. Kairioji ranka sulenkta smailiu kampu, dilbio kaulai rasti kairėje krūtinės pusėje. Kojos ištiestos, :atstumas tarp kelių – 9,5 cm.

Įkapės: ant dešiniojo smilkinkaulio rastas kepuraitės žalvarinis papuošalas, sudarytas iš dviejų dvigubų įvijinių pakabučių, kurie buvo perskirti 2 žalvarinėmis įvijomis (dešinysis pakabutis lūžęs į dvi dalis). Prie kairiojo smilkinkaulio buvęs analogiškas papuošalas. Įvijinis pakabutis rastas statmenas į žemę, o šalia viena įvija (šis papuošalas buvo sulaužytas, kasant šiukšlių duobę). Pakauškaulio ir kaktos srityje rasta po vieną įvija, kurios, matyt, puošė kepuraitę. Kaklo srityje rasta žalvarinė antkaklė šaukštiniais galais. Šaukštelis pasisukęs, ir buvo po kaukole. Ant dešiniosios rankos dilbio kaulų rastos 4 žalvarinės juostinės apyrankės, ant kairiosios – riešo srityje – 2 žalvarinės juostinės apyrankės.

Tikrinant žemę po griaučiais, nei radinių, nei organinės medžiagos nerasta.

Paauglio griaučiai E

Griaučiai išlikę pusėtinai: sunykę dubens kaulai, nėra kairiojo šlaunikaulio. Griaučių ilgis – 1,31 m, plotis ties petikauliais – 0,2 m, ties alkūnkauliais – 0,32 m.

Mirusysis palaidotas aukštielninkas;, galva nusvirusi į kairę pusę ir viršugalviu nukreipta į Š. Dešinioji ir kairioji rankos sulenktos smailiu kampu ir buvusios padėtos ant krūtinės.

Įkapės: matomai, vienintele įkape tenka laikyti geležinį įmovinį kirvį, kurio padėtis nurodyta griaučių C aprašyme.

Papildant kapo Nr.20 aprašymą, reikia pastebėti, jog preparuojant griaučius, buvo randami atsitiktiniai dirbiniai. Tai – 2 žalvarinių įvijinių pakabučių, dalys ir 2 žalvarinės įvijos. Galimas dalykas, kad vieno pakabučio dalis galėjo priklausyti griaučiams D. Tačiau kitas pakabutis padarytas iš kitokio skerspjūvio vielos. Peršasi prielaida, kad ir prie griaučių C galėjo būti analogiški kepuraitės papuošalai.