Plinkaigalio plokštinis kapinynas,

Kėdainių rajonas, 1977 metai,

15 paauglio kapas

V a. pabaiga – VI a. pradžia

0,4m gylyje nuo žemės paviršiaus, kv. G-10, H-10, atsidengė kapo duobė, išsiskirianti tamsiai ruda, o vietomis ir juoda spalva. Duobė pailga, užapvalintais galais. Jos ilgis – 1,30 m, plotis – 0,5 m.

0,8 m gylyje nuo žemės paviršiaus atsidengė blogai išlikę paauglio griaučiai. Jų ilgis – 1,09 m, plotis ties alkūnkauliais – 0,22 m.

Mirusysis palaidotas aukštielninkas, galva nusvirusi į kairę pusę ir viršugalviu nukreipta į ŠV. Dešinioji ranka sulenkta smailiu kampu ir padėta ant krūtinės, o dilbio kaulai liečia kairiosios rankos žastikaulį. Kairioji ranka buvusi sulenkta 90° kampu ir dilbio kaulai turėjo siekti dešiniosios rankos alkūnkaulį. Kojos ištiestos, atstumas tarp kelių – 15 cm.

Įkapės: kairėje kapo pusėje, kotu liesdamas kairiosios rankos žastikaulį (viršūnę), o viršūnė kojūgalio link padėtas geležinis peilis, kurio ašmenys atsukti į kapo išorę. Dešinėje kapo pusėje, krūtinės srityje, 7 cm nuo apatinio žandikaulio, tarp žastikaulio ir dilbio kaulų rasta geležinė yla. Galvūgalyje, dešinėje pusėje, 3 cm nuo pakauškaulio ir 4 cm nuo apatinio žandikaulio pradžios rastas gintarinis karolis.

Tikrinant kapo duobės dugną, nei radinių, nei organinės medžiagos liekanų nerasta.