Raudonėnų 1 kapas viršutinių akmenų lygyje. Matosi didžioji laužavietė ir apeiginio stulpo liekanos iš pietų pusės (E. Jovaiša, 1975).
Raudonėnų 1 kapo akmenų konstrukcija apatinių akmenų lygyje (E. Jovaiša, 1975).
Raudonėnų 1 kapo vakarinis pjūvis. Dail. G. Jovaišienė, 1977.
Raudonėnai. Kapas Nr.1, I amžiaus pirma pusė.
0,95 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus ir 5–10 cm žemiau pirminio žemės paviršiaus, kv. C7,8, D8, E8 atsidengė stačiakampio forma sudėtų akmenų eilė, kurios ašis pasisukusi į ŠV 13º. Padarius jos išilginį pjūvį, o vėliau ir visai atidengus, išryškėjo sudėtinga akmenų konstrukcija. Tuščiaviduris stačiakampio formos akmenų statinys sudarytas iš trijų eilių akmenų, sudėtų vienas ant kito. Konstrukcijos ilgis – 2,25 m, plotis – 0,9 m. Aukštis šiaurinėje dalyje 0,57 m, pietinėje – 0,42 m. Statybai panaudoti 63, 40x28x10, 35x30x18, 32x16x17, 30x15x20, 30x22x27, 20x18x11, 19x20x15, 22x15x10 cm dydžio, melsvos ir rausvos spalvos granitiniai akmenys. Kai kurie pietinės konstrukcijos dalies akmenys buvo suvirtę į vidų.
Viršutiniųjų konstrukcijos akmenų lygyje, 0,26 m į ŠR, 1 m gylyje nuo žemės paviršiaus, atsidengė stulpavietė ir prie jos prisišliejusi laužavietė. Stulpavietė nebuvo taisyklingo apskritimo formos. Jos forma netaisyklinga ir leidžia manyti, kad čia buvęs įkastas nupjautas medžio kamienas. Tai rodytų ir jo formą užpildžiusi skirtinga žemė. Šerdis, kaip atrodo, sunyko anksčiau, ir jos vietoje rastas tamsiai rudas smėlis. Buvusi žievė sunyko vėliau. Regis, jau tuo metu, kai buvo susidariusi kopa, kurios baltas smėlis užpildė susidariusias ertmes. Didžiausias stulpavietės skersmuo 0,7 m, plotis – 0,5 m. Ji tęsėsi iki 0,25 m gylio.
Prie stulpo buvusi laužavietė ištęsta 0,6 m į ŠV. Jos pėdsakų galima buvo atsekti iki 0,45 m gylio.
V konstrukcijos pusėje, tame pat gylyje, aptikta antra laužavietė. Ji ne tokia intensyvi kaip pirmoji ir mažesnė, 0,3×0,3 m dydžio ir 0,17 m gylio. Padarius jos pjūvį, paaiškėjo, kad duobė laužui nebuvo kasta, laužas degintas tiesiog ant žemės paviršiaus.
1,6 m tiesiog į ŠV nuo konstrukcijos aptikta dar viena laužavietė. Ji išsiskyrė iš likusiųjų stambiomis medžio anglimis. Ši laužavietė, skirtingai nei aukščiau aprašytosios, nepriskirtina kapui Nr.1.
Nuėmus konstrukcijos akmenis, jokių skeleto žymių ar organinės medžiagos liekanų nerasta. Pasiekus nejudintą gruntą – akmeningą molį – kapo vietos tyrimai užbaigti.