Vėluikių plokštinis kapinynas, Tauragės rajonas, 2006 metai,

vyro kapas 1

350–450 metai po Kristaus

0,63 m gylyje nuo žemės paviršiaus, kvadratuose A 12, B 12, A 13, B 13, A 14, B 14, atidengta kapo duobės dalis. Likusioji „iškrito“ iš ploto ribų, kadangi ilgieji kaulai nuo dubens kaulų buvo jau Ančios šlaite. Pradžioje atrodė, kad mirusiojo griaučių likę tik iki dubens kaulų. Tiriant toliau paaiškėjo, kad šlaunikauliai, blauzdikauliai, pėdų kaulai yra išlikę, tačiau jie atsidūrę gerus 10 cm žemiau nei viršutinė kūno dalis. Kaip čia atsitiko, lieka neaišku. Nelabai įtikima, kad buvo iškasta nuožulni duobė. Labai įtikima, kad čia bus nuolat griūvančio Ančios šlaito padariniai. Kapo duobėje jokių degėsių, keramikos šukių ar organinės medžiagos nerasta.

Mirusysis buvo palaidotas aukštielninkas, ištiestomis kojomis. Galva kiek nusvirusi į dešinę pusę. Dešinioji ranka sulenkta smailiu kampu ir padėta ant krūtinės, kairioji – kiek „atmesta“ į šalį ir padėta pilvo srityje (žr. 3 kapo planą). Mirusysis galva nukreiptas į ŠV 315 laipsnių kryptimi.

Doc. dr. Rimantas Jankauskas nustatė, kad 3-me kape palaidotas 40 – 45 metų vyras. Detalesni analizės rezultatai yra R. Jankausko pasirašytame „Vėluikių kapinyno (Tauragės raj.) 2006 m. tyrimų antropologinės medžiagos analizės rezultatuose“.

Įkapės

Ant dešiniosios mirusiojo rankos buvo užmauta viena žalvarinė juostinė apyrankė, o ant tarp tos pačios rankos pirštų rasti užmauti du įvijiniai žiedai. Ant kairiosios rankos buvo užmauta žalvarinė storėjančiais galais apyrankė, o pirštakaulių srityje rastas masyvus įvijinis žiedas. Jis padarytas iš žalvarinės stačiakampio pjūvio juostos taip, kad centrinės žiedo dalies įvija yra platesnė, o į galus ji susiaurinta.

12 cm nuo apatinio mirusiojo žandikaulio, kairėje krūtinės pusėje, kojele ant stuburo slankstelių ir lankelių į kapo išore (statmenai kapo ašiai) buvo rasta žalvarinė lankinė žieduotoji segė. Jos kairysis įvijos lankelis buvo nulaužtas dar prieš dedant į kapą. Tuoj po jos, kojūgalio link, buvo rasta antra žalvarinė lankinė žieduotoji segė su žiedeliu virš lankelio. Šioji padėta priešingai – kojele į kapo išorę, o lankelis rėmėsi į stuburo slankstelius.

Dešinėje galvūgalio pusėje, smaigaliu į kapo išorę (į Š), 19 cm nuo galvos ir išilgai kapo ašies, buvo padėtas geležinis įmovinis lauro lapo formos plunksna ietigalis. Kairiajame galvūgalyje, 23 cm nuo viršugalvio, įkote į R (statmenai kapo ašiai) buvo padėtas geležinis įtveriamasis peilis. Šalia jo rastas geležinis įmovinis kirvis. Savo laiku kirvis buvo įsmeigtas į kapo pagrindą ar karsto dugną (kotas buvo išilgai kapo ašiai kojūgalio link (į P). Kirvio akmenys smarkiai ištrupėję, tačiau susidaro įspūdis, kad šie, prieš dedant į kapą, buvo dėl kažkokio papročio nulaužti.

Dar kaukolės viršugalvio horizonte, 40 – 45 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, pradėjo dengtis smulkios žalvarinės lazdelės, smulkios sferos pavidalo žalvarinės kniedės (jų rasta apie 300 vnt.), stambus žalvarinis kryžiaus pavidalo dirbinys. Pasiekus kapo pagrindą paaiškėjo, kad čia buvo žirgo aprangai priklausančios kamanos su žąslais ir kario aprangai skirtina perpetė. Kokia tvarka žalvarinėmis sferos pavidalo kniedėmis buvo puoštos odinės kamanų, žąslų ir perpetės dalys išsiaiškinti nebuvo įmanoma. Reikalas tas, kad abu daiktus laidojimo apeigų metu nesistengė tvarkingai padėti kaip kad kartais būna. Čia buvo kitaip: jas tiesiog „iš vienos rankos“ nuleido virš mirusiojo galvos, ir šie – kamanos su žąslais ir perpetė – persipynė sudarydami bendrą gumulą. Todėl, norint prieiti prie kito horizonto, teko nuimti aukščiau atsidūrusias kamanų, žąslų ir perpetės detales. Restauravimo metu pavyko išsiaiškinti bent jau tiek, kad žalvarinėmis sferos pavidalo kniedėmis puošė kamanų diržus ties žalvarinėmis grandinėmis. Tyrinėjimų metu paaiškėjo perpetei, kamanoms ir žąslams priklausantys elementai. 

Kamanos:

1) odiniai kamanų diržai. Jie ties žąslų žalvarinėmis grandinėmis buvo puošti sferos pavidalo žalvarinėmis kniedėmis. Jų gausa nekelia abejonių, kad jomis buvo puošiami ir kiti kamanų diržai, tačiau kokį ornamentą iš jų sudarė – išsiaiškinti nebuvo įmanoma;

2) geležinė kamanų sagtis. Ji ovalo formos, padaryta iš pjūvyje suploto aštuonkampio formos geležinio strypo. Sagties liežuvėlis iki pusės yra stačiakampio formos, o vėliau jam suteikta spyglio forma, kuri pjūvyje yra trapecijos formos (ilgoji kraštinė yra liežuvio apačia);

3) žalvariniai kryžiaus pavidalo kamanų skirstikliai (3 vnt.). Visų jų pakraščiai ornamentuoti išmuštų duobučių ir įrėžtų griovelių ornamentu. Kiekvieno kryžiaus pavidalo skirstiklio užapvalintuose galuose buvo iškirsta kiaurymė, į kurią įverta sferos formos žalvarinė kniede. Dviejų stambesniųjų skirstiklių antrosiose pusėse išlikusios perkryžiuotos plokštelės. Jos turėjo sustiprinti jungiamąsias vietas, kad diržai netrūktų. Trečiasis, smulkesnis, kryžiaus pavidalo skirtstiklis tokių plokštelių blogojoje pusėje neturi;

4) stambus ornamentuotas pusmėnulio formos žalvarinis pakabutis su apskrita grandine, į kurią įverta su diržu jungianti grandis;

5) Skirstiklis su ornamentuotu trapecijos formos žalvariniu pakabučiu. Viršutinėje dalyje yra  ausele, į kurią įverta žalvarinė grandis, prie kurios pritvirtintos trys plokštelės su kniedėmis galuose skirtos odiniams dirželiams pritvirtinti.

Žąslai:

1) trinariai, sudaryti trijų stačiakampio formos geležinių strypelių, kurių galai išploti, užsmailinti ir juos užlenkus tarpusavyje sujungti;

2) trinariai žąslai užbaigti stambiomis žalvarinėmis grandinėmis. Prie kiekvienos buvo pritvirtintos dvejos plokštelės su kniedėmis galuose. Jos skirtos sujungti žąslus su vadelėmis ir kamanomis (prie siaurųjų dirželių tvirtinama trejomis kniedėmis, prie plačiųjų – dvejomis poromis kniedžių).

Perpetė:

1) be odinio diržo, iš kurio liko ovalo formos sagtis, padaryta iš pjūvyje suploto aštuonkampio formos žalvarinio strypo. Sagties liežuvėlis iki pusės yra stačiakampio formos, o vėliau jam suteikta spyglio forma, kuri pjūvyje yra trapecijos formos (ilgoji kraštinė yra liežuvio apačia). Šios sagties konstrukcija labai panaši kaip geležinės kamanų sagties;

2) trapecijos formos žalvarinė plokštelė-jungtis. Jo siaurojoje dalyje iškaltos dvi kiaurymės ir per jas perverta sferos formos kniedė. Plačiojoje dalyje iškaltos dvi poros kiaurymių ir per jas pervertos dvi sferos pavidalo žalvarinės kniedės;

3) stačiakampio formos ornamentuota žalvarinė plokštelė-jungtis. Plačiojoje viršutinėje dalyje savo laiku turėjo būti iškirstos 4 kiaurymės (dabar išliko dvi). Žalvarinės juostelės pagalba (pervėrus odą ir įvėrus į kiaurymes) oda buvo sujungta su ornamentuota plokštele. Apatinėje plokštelės dalyje buvo iškirstos 5 kiaurymės (gerai matosi keturios). Aukščiau aprašytu būdu jis buvo sujungiamas su plačiu odiniu perpetės diržu. Plokštelė buvo papuošta keliomis žalvarinių ornamentuotų lazdelių eilėmis (iš viso prie perpetės rasta 13 smulkių dekoro lazdelių). Kiekviena lazdelė pjūvyje buvo pusapvalio formos, o jos išgaubtoji dalis statmenai išilginei ašiai įrėžta. Savo laiku dalis iš jų buvo panaudotos dekorui: priklijuotos prie plokštelės, o centre palikta neužpildyta erdvė;

4) ornamentuotas žalvarinis pakabutis. Tai trapecijos formos plokštelė, kurios šonai įspausti, o plačioji apatinė dalis užsukta taip, kad sudaro tūtą. Viršutinėje dalyje buvo iškirstos penkios kiaurymės. Žalvarinės lazdelės pagalba (pervėlus odą ir įvėrus į kiaurymes) perpetės pakabutis buvo sujungtas su perpetės odiniu diržu. Viršutinė pakabučio dalis prie tūtos, atrodo, buvo papuošta dvejomis eilėmis žalvarinių plokštelių. Kiekviena padaryta iš žalvarinės skardos juostelės įmušant sferos pavidalo formą. Žvelgiant iš priekio susidaro sferos pavidalo kūgelių eilė. Apačios papuošimui galėjo būti naudojamos ir ilgosios lazdelės.

Perpetės ir kamanų tyrinėjimų metu buvo rasta žalvarinė išpūstais šonais tūtelė su įpjovimu. Ji, greičiausiai, turėjo priklausyti perpetei ir galėjo tarnauti kaip odinio diržo dekoratyvus užbaigimas.

V ploto dalyje pasiekus 46 cm gylį, o R dalyje – 70 cm gylį visame plote atsidengė nejudintas gruntas, ir šio ploto tyrinėjimai buvo užbaigti.